|
Popiežius Benediktas XVI: Bažnyčia turi būti vienybės ir meilės vieta
Mindaugas BUIKA
Bendros maldos veiksmingumas
Maldų už krikščionių vienybę savaitę vykstančioje tradicinėje trečiadienio audiencijoje popiežius Benediktas XVI aptaria tos savaitės temą, kurią parenka Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba ir didžiausia ekumeninė organizacija Pasaulio Bažnyčių taryba. Šiai struktūrai, jungiančiai protestantų, anglikonų ir stačiatikių konfesijas, Katalikų Bažnyčia formaliai nepriklauso, bet aktyviai bendradarbiauja per bendras komisijas. (Pasaulio Bažnyčių tarybai priklauso apie 340 Bažnyčių ir bažnytinių bendruomenių, kurios kartu jungia daugiau kaip 550 milijonų tikinčiųjų. Katalikų Bažnyčia turi 1,2 milijardo tikinčiųjų, o iš viso pasaulyje yra apie 2,3 milijardo krikščionių.)
Sausio 19 dieną Vatikano audiencijų salėje vykusiame susitikime pradėdamas svarstymus Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį, kad ekumeninė savaitė pirmiausia yra celebruojama kaip maldų savaitė, tai yra pabrėžiant, kad ypač svarbu telktis maldoje prašant Viešpaties pilnos bendrystės dovanos. Tikrai pranašiška, kad malda yra tapusi kelio į vienybę centru: tai vėl primena mums, kad vienybė negali būti paprastas žmogiškojo veikimo produktas ji pirmiausia yra Dievo dovana, kuri apima augimą bendrystėje su Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia, kalbėjo Popiežius. Jis priminė, kad ir Vatikano II Susirinkimo dekretas apie ekumenizmą pabrėžia bendros maldos efektyvumą, kadangi ši priemonė, prašant vienybės malonės, ir yra tikra raiška ryšių, kurie jungia katalikus su atsiskyrusiais broliais (Dekretas Unitatis Redintegratio, Nr. 8).
Taigi, malda patvirtina, kad ekumeninės pastangos yra atviros dieviškajam veikimui, ir Dievo pagalba yra vienybės sėkmės pagrindas, nes pagaliau ir pati Bažnyčia yra Jo, o ne mūsų, aiškino Šventasis Tėvas. Ši antgamtinė prigimtis taip pat pabrėžia ir Bažnyčios visuotinumą, nes jai skirta apimti visų laikų ir kultūrų tautas. Pirmųjų Sekminių įvykiu būtent iš šios įvairovės Šventoji Dvasia sukuria vieną (mistinį Kristaus) kūną, kurio tikrasis tikslas būti vienybės ir meilės vieta, tvirtino Benediktas XVI, nuo pat pontifikato pradžios krikščionių bendrystės siekį pasirinkęs savo ganytojiškos tarnystės prioritetu.
Atkreipęs dėmesį į šiemetinės Maldų už krikščionių vienybę savaitės evangelinę temą, aprašančią pirmosios krikščionių bendruomenės Jeruzalėje gyvenimą jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų (Apd 2, 42) Šventasis Tėvas pažymėjo, jog tai yra aiškios nuorodos į vieningos Bažnyčios egzistenciją. Apaštalų darbų autorius šv. Lukas aprašo ne tik praeities įvykį, bet pateikia mums jį kaip modelį, kaip normą dabartinei Bažnyčiai, kurios išvardyti bruožai yra pagrindas tvirtos vienybės paieškai. Juk visas Šventojo Rašto mokymas galioja kaip sektinas ir privalomas visų laikų krikščionių bendruomenei.
Keturi bendrystės bruožai
Pirmasis minėtos ekumeninės savaitės temos aspektas ir yra ištikimas apaštalų mokslo klausymas, kai jie liudija Viešpaties Jėzaus gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą, pristato Jo misiją, kalbėjo Popiežius audiencijos dalyviams. Pirmieji krikščionys priėmė Evangeliją tiesiai iš apaštalų lūpų ir buvo vieningi jos klausymesi ir skelbime, kadangi Evangelija, kaip patvirtina šv. Paulius, yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam turinčiam tikėjimą (Rom 1, 16). Taip pat ir šiandien kiekviena krikščionių vienybės siekio pastanga turi remtis ištikimybės tam tikėjimo paveldui gilinimu, o ne reformuoti ar netgi pakeisti jį, kaip neva pasenusį pagal sekuliarizuotos visuomenės įgeidžius.
Antrasis bruožas yra broliška bendrystė, sakė Šventasis Tėvas, pažymėdamas, jog tai buvo aktualu tiek pirmiesiems krikščionims, tiek ir šiandienos Viešpaties mokiniams, nes daro didžiausią poveikį išoriniam pasauliui. Iš tikrųjų tuo metu, kai visuomenėje vyrauja egoizmas ir rūpinimasis tik savais ar grupiniais interesais, pavyzdingas krikščionių savitarpio dalijimasis, parama nelaimingiems ir stokojantiems skatina įsilieti į jų būrį, priimti mokymą. Tas pats liečia ir broliškų bei draugiškų santykių tarp skirtingų krikščioniškų konfesijų kūrimą. Ekumeninio sąjūdžio istorija yra paženklinta sunkumų ir abejonių, bet tai taip pat yra brolybės, bendradarbiavimo, žmogiškosios ir dvasinės bendrystės istorija, kuri iš esmės pakeitė santykius tarp Viešpaties Jėzaus išpažinėjų, ir mes visi esame įpareigoti toliau eiti šiuo keliu, patvirtino popiežius Benediktas XVI.
Kalbėdamas apie trečiąjį krikščionių vienybės elementą bendrą duonos laužymą, Šventasis Tėvas, cituodamas savo pirmtako Jono Pauliaus II encikliką Ecclesia de Eucharistia, nurodė, jog tai yra Bažnyčios slėpinio branduolys. Bendrystė Kristaus aukoje ant kryžiaus per nesmurtinį atkartojimą prie altoriaus yra vienybės su Dievu kulminacija ir kartu Kristaus mokinių vienybės pilnatvė. Ir kaip tik Maldų už krikščionių vienybę savaitę ypač skausmingai juntamas vis dar negalėjimas dalintis tuo pačiu Eucharistijos stalu, kas ženklina, jog mes dar esame toli iki realizacijos tos vienybės, už kurią Kristus meldėsi, pripažino popiežius Benediktas XVI. Ši sunki patirtis, turinti savyje atgailą, tampa dar vienu motyvu siekti tikros bendrystės, kad įveikę visas kliūtis galėtume susiburti prie Viešpaties stalo Eucharistinės duonos laužymui.
Pagaliau ketvirtasis bendrystės bruožas yra susitelkimas maldoje, kuri palaiko tikinčiųjų siekį kasdieniniame gyvenime išlaikyti klusnumą Dievo valiai. Tai sūniška patirtis, ką liudija ir svarbiausios Tėve mūsų maldos žodžiai, kurioje asmenavimas daugiskaitoje mūsų, mes pabrėžia visų krikščionių šeimyniškumą, buvimą Dievo vaikais, taigi, broliais ir seserimis mūsų Tėvo akivaizdoje. Atsiverkime šiam broliškumui, kuris seka iš buvimo vieno dangiškojo Tėvo vaikais, tokiu būdu nusiteikdami tarpusavio atleidimui ir susitaikinimui, baigdamas kalbą ragino Šventasis Tėvas, pažymėdamas, jog tai yra svarbu visų Kristaus mokinių bendrai atsakomybei ir tarnystei.
© 2011 XXI amžius
|