Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Paroda kunigo atminimui

Benjaminas ŽULYS

Kunigas Stanislovas Venckus Rietave, 1990 m.

Atvirukas, išleistas 1863 metais

Kauno kolegijoje parodą „Dievas ir pasaulis“ atidarė šios aukštosios mokyklos dėstytojas, žinomas kolekcininkas Ričardas Venckus. Šią parodą jis skyrė savo dėdės kunigo Stanislovo Venckaus mirties dešimtmečiui. Be kitų kelių tūkstančių prieškario bei vėlesnių laikų knygų, žurnalų, laikraščių, atvirukų, proginių kvietimų, jis rinko ir katalikišką literatūrą. Vien religinių knygų jo kolekcijoje – apie 350, apie 600 atvirukų, dar – kantičkos (giesmynai), maldaknygės, religiniai laikraščiai, žurnalai, kita literatūra. Dalis jų buvo atrinkta į parodą.

Parodos atidaryme dėstytojas R.Venckus papasakojo, kad jo dėdė kun. Stanislovas, kilęs iš Tauragės rajono Batakių parapijos, nuo jaunų dienų buvo patriotiškai nusiteikęs. 1951 m. vasario 16-ąją jis drauge su poeto Alekso Dabulskio pogrindine grupe prie bažnyčios esančių kapinių medyje iškėlė Lietuvos Trispalvę, be to, platino antisovietinius atsišaukimo lapelius. Sovietinių saugumiečių, vietinių stribų pastangomis grupė buvo išaiškinta, Stanislovas buvo ištremtas į Sibirą. 1958 metais jis grįžo į Lietuvą, dirbo Skaudvilės bažnyčios zakristijonu, pogrindyje baigė Kunigų seminariją, 1988 m. buvo įšventintas kunigu. Tarnavo vikaru Rietave, klebonu Tveruose, altarista Kvėdarnoje. Ričardas daug bendravo su dėde kunigu, klausėsi jo išmintingų minčių, patarimų, tad ir prisiminimai apie jį išliko labai šilti. Palaidotas kun. S. Venckus Skaudvilės šv. Kryžiaus bažnyčios šventoriuje.  (Šioje bažnyčioje Ričardui buvo suteiktas Krikšto sakramentas.) Kun. Stanislovas buvo itin gerbiamas tikinčiųjų. Jo atminimui gedulingas mišias aukojo vyskupas Antanas Vaičius, laidotuvių apeigose kalbą pasakė vysk. Jonas Kauneckas, dalyvavo dar apie 30 kitų kunigų, didelis būrys aplinkinių ir tolimesnių gyventojų.

Paroda „Dievas ir pasaulis“ – įdomi ir turininga. Štai ant atviruko, išleisto  1863 metais, parašyta, kad tai „Balsas Balandeles arba Mažas szaltinelis Mylistų Dievo“. Kitoje atviruko pusėje parašyta: „O Marija, kuri be sutepties atėjai  šiam pasauliui nuo Dievo, kad be kalčių iš jo išeit aš galėčiau“. Ant kito atviruko Antano Šliažo ranka užrašyta: „1919 m. priėmiau iš RK Vilkijos bažnyčios klebono St. Bačkio Pirmąją  komuniją“. 1933 metais išleistas religijos bei doros, mokslo ir visuomenės gyvenimo mėnesinis laikraštis „Tiesos kelias“. Įdomu, kad tame laikraštyje net 319 puslapių. Jo leidėjas, redaktorius – kan. prof. Pranas Kuraitis. Čia pat – 1938 m. vaikams skirtas laikraštis „Kregždutė“. (Kaip žinia, jo leidybą buvo atnaujinusi mūsų leidykla „Naujasis amžius“, bet dėl finansinių nepriteklių buvo priversta ją nutraukti.) Tikintiems gal nelabai žinomas autorius Julius Zeyer 1938 metais išleido knygelę „Trys knygelės apie Nukryžiuotąjį“ („Prahos legenda“, „Toledo legenda“ ir „Slovakų legenda“), kun. dr. Naujokas prieškaryje išleido knygelę „Kunigų rekolekcijos“, aprobuotą arkivyskupo Juozapo Skvirecko; dar – Šiluvos klebono kun. Pauliaus Katelos 1937 m. parašyta „Šiluvos Marijos Šventovės istorija“, kun. prof. F. Kemėšio knygelė „Blaivus jaunimas ir kultūrinė pažanga“, išleista 1931 m.,  kun. M. Gustaičio „Kunigas Antanas Tatarė“ (1909 m.), kun. A. Šmulkščio „Atlaidų knyga“, kurioje aiškinama, kas yra atlaidai ir kaip jais naudotis.

Rinkinyje – žurnalas „Žvaigždė“, Skirsnemunės parapijos laikraštis „Mūsų parapija“, leidiniai „Pranciškaus varpelis“, „Saleziečių žinios“, „Pranciškonų pasaulis“.

R.Venckaus kolekcijoje – daug maldaknygių. Kai kurios jų leistos ne vien prieškaryje, bet ir pavojingomis sąlygomis, sovietmečiu. Tuomet sudėtingą techninį darbą dirbo nūnai šviesaus atminimo knygrišys Antanas Sekmokas. Darbo laiku jis dirbo tuometinėje Karolio Požėlos spaustuvėje, o vakarais ir naktimis savo namų rūsyje įrengtoje nedidelėje dirbtuvėlėje įrišinėjo maldaknyges, kitą katalikišką literatūrą. Ričardas rizikuodamas parūpindavo jai pirkėjų. Ne vieną maldaknygę turi ir Ričardas. Kartą į jį kreipėsi tuometinis vyskupas Liudas Povilionis, prašydamas raudona oda įrišti Mišių knygą (Mišiolą). Tai Antanas atliko labai kruopščiai ir atsakingai, nors neįtarė, koks bus tos knygos likimas. O knygą vysk. L. Povilionis Vatikane įteikė popiežiui Jonui Pauliui II. Ričardas turi spalvotą tos iškilmės nuotrauką.

Ši paroda Kauno kolegijos centriniame pastate neužsigulėjo. Ją R. Venckus perkėlė į savo namus Žaliakalnyje, Alantos gatvėje. Nors čia erdvės ne itin daug, bet leidinius gali apžiūrėti ir kaimynai, draugai. Be to, malonus kolekcininkas parodą ar jos dalį gali paskolinti bažnyčioms, vienuolynams, mokykloms, globos namams, kitiems geros valios žmonėms. Dalį katalikiškų leidinių jis ketina dovanoti Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčiai ir vietos vidurinei mokyklai. Katalikišką literatūrą R. Venckus gali padovanoti ir doriems pavieniams asmenims.

© 2011 „XXI amžius“