Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Popiežius skatina katalikų ir liuteronų dialogą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikinasi su gimtosios Bavarijos liuteronų vyskupu Johanesu Frydrichu

Vokietijos liuteronų delegacija Vatikane

Gerokai pagyvinęs ekumeninį dialogą su stačiatikiais ir iškėlęs reikšmingą iniciatyvą dėl anglikonų įsijungimo į Katalikų Bažnyčią sudarant „asmeninį ordinariatą“, popiežius Benediktas XVI atkreipė dėmesį į problematiškus santykius su evangelikais liuteronais. Vatikane minint praėjusią Maldų už krikščionių vienybę savaitę (sausio 18-25 dienomis) Šventasis Tėvas susitiko su liuteronų daugumą turinčios Suomijos ekumenine delegacija ir Vokietijos liuteronų bažnytinės delegacijos nariais. Pastaroji delegacija, vadovaujama popiežiaus Benedikto XVI gimtosios Bavarijos liuteronų vyskupo Johaneso Frydricho, savo vizitu norėjo paminėti protestantiškosios reformos pradininko vokiečių vienuolio Martyno Liuterio apsilankymą Romoje 1510-1511 metų žiemą.

Sausio 24 dieną, kreipdamasis į audiencijos dalyvius ir primindamas vyskupo J. Frydricho sveikinimo kalboje paminėtą dabartinio katalikų ir liuteronų oficialaus dialogo 30-metį (jo pradžia laikomas popiežiaus Jono Pauliaus II pirmasis vizitas Vokietijoje), Šventasis Tėvas pastebėjo, kad šis bendravimas prasidėjo dar anksčiau. Jis pats, dar būdamas jaunu kunigu, dalyvavo netrukus po Antrojo pasaulinio karo įkurtoje katalikų ir liuteronų dialogo grupėje „Jacger –Stahlin Kreis“, taigi tie ryšiai siekia daugiau nei pusę šimtmečio. Nors fundamentalūs teologiniai skirtumai išlieka, tačiau toks susibūrimas stiprina ir „skatina mūsų pasitikėjimą dialogui tęsti“, – sakė Benediktas XVI.

Jis pripažino, kad iki bendro tikslo – pilnos ir regimos krikščionių vienybės – dar labai toli, juolab kad ir pačią vienybės idėją ekumeninių pokalbių dalyviai supranta gana skirtingai. „Aš dalinuosi daugelio krikščionių susirūpinimu dėl to, kad ekumeninių pastangų vaisiai, ypač santykyje su pačios Bažnyčios ir jos tarnystės idėja, ekumeninių partnerių dar nepakankamai priimti, – aiškino Popiežius. – Tačiau net jeigu ir iškyla naujų sunkumų, mes su viltimi žvelgiame į ateitį.“ Todėl ekumeninis dialogas, vadovaujant Šventajai Dvasiai, lieka svarbus šiuolaikinio Bažnyčios gyvenimo bruožas, kaip ir teologinis bendradarbiavimas, analizuojant kliūtis kelyje į krikščionių vienybę.

Šventasis Tėvas priminė, kad katalikai ir liuteronai diskutuoja apie krikštą ir bažnytinės bendrystės augimą. Tuo tarpu Vokietijoje, kurioje yra statistinė katalikų ir protestantų pusiausvyra, 2009 metais sukurta dvišalė komisija, kuri nagrinėja temą „Dievas ir žmogaus orumas“. Tai svarbus klausimas, ypač nagrinėjant gyvybės apsaugos, šeimos, santuokos, seksualumo moralines problemas, kurių negalima nutylėti ar nepaisyti, siekiant ekumeninio konsensuso. Nors popiežius Benediktas XVI reiškė viltį, kad ir čia bus pasiektas tarpkonfesinis sutarimas ir taip bus galima „kartu liudyti pasauliui ir žmonėms, ką mums Viešpats nurodė ir nurodo“, tačiau pastaruoju metu skirtumai gana dideli ir dar didėja.

Nauji sunkumai ir Reformacijos istorija

Tiesa, jei atskirose šalyse, pavyzdžiui, Lietuvoje ir Latvijoje katalikų ir liuteronų požiūriai į gyvybę ir šeimą yra panašūs, tai Skandinavijos regiono šalyse, taip pat ir Vokietijoje – akivaizdi liberali liuteronų teologijos tendencija bei nutolimas nuo tradicinio Evangelijos mokymo. Pastaruoju metu netgi atvirai praktikuojantys gėjai ir lesbietės konsekruojami į vyskupišką tarnystę, plačiai propaguojamas požiūris, kad homoseksualizmas yra moraliai priimtinas ir kai kuriose vietose bažnytiškai laiminamos tos pačios lyties asmenų „santuokos“. Žinoma, ir anglikoniškoje, ir liuteroniškoje aplinkoje daugėja blaiviai mąstančių ir nepritariančių šiai kapituliantiškai sekuliarizmo atžvilgiu tendencijai, ir tai sukuria naujas galimybes protestantų „disidentų“ suartėjimui su Katalikų Bažnyčia.

Bet kuriuo atveju „ekumeninis dialogas negali būti atskirtas nuo realybės ir Bažnyčių gyvenimo, jeigu nenorime jo pažeisti“, – pastebėjo Šventasis Tėvas. Jis priminė, kad 2017 metais bus minimas Reformacijos (garsiųjų M. Liuterio tezių) 500 metų jubiliejus, kurį kartu ekumeniškai minės katalikai ir liuteronai. Abi pusės sutaria, jog tai nebus „triumfališkas celebravimas“, bet gilus ir pamaldus klaidų, susijusių su skaudžiu pasidalijimu, apmąstymas. Anot popiežiaus Benedikto XVI, tame „sąžinių nuskaistinimo“ kelyje bus prisiminta, kad 1500 metų iki Reformacijos pradžios Katalikų Bažnyčia buvo vieninga ir daug bendrumų išliko. „Dėl to mes norime kartu melsti Dievo pagalbos ir Šventosios Dvasios paramos, kad galėtume toliau eiti link vienybės, kurios ilgimės, ir kad nepasitenkintume ta padėtimi, kurioje esame dabar“, – baigdamas kalbėjo Šventasis Tėvas.

Panašias mintis jis išsakė ir sausio 18 dieną susitikęs su Suomijos ekumenine delegacija, kuri kasmet atvyksta į Romą tuo laiku liturgijoje minimo savo šalies globėjo šv. Henriko šventės proga. Pasidžiaugęs katalikų ir liuteronų draugišku bendravimu Suomijoje ir kitose Skandinavijos regiono šalyse, ypač priimant 1999 metais pasirašytą bendrą deklaraciją dėl Nuteisinimo doktrinos, popiežius Benediktas XVI pažymėjo, kad šiame dialoge tikėjimo ir teologijos klausimai yra artimai susieti. Einant šiuo keliu reikia siekti abipusio sutarimo dėl Bažnyčios prigimties ir vyskupiškos tarnystės, kad ekumeninė bendrystė būtų konkretesnė. „Tačiau mūsų pastangų efektyvumą negali užtikrinti vien tik studijos ir debatai, kadangi viskas pirmiausia priklauso nuo mūsų nuolatinės maldos, nuo mūsų gyvenimo pagal Dievo valią, – pabrėžė Šventasis Tėvas. – Ekumenizmas nėra mūsų darbo, bet Dievo veikimo vaisius.“

© 2011 „XXI amžius“