2011 m. vasario 4 d.
Nr. 10
(1890)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kapelionas, Vokietijos lietuvių sielovadininkas, mokytojas

A†A kun. Jonas Dėdinas (1923 – 1949 – 2011)

Kun. Jonas Dėdinas gimtosios
Sintautų parapijos bažnyčioje 2000 m.
Vido Venslovaičio nuotrauka

Sausio 6 dieną Hepenheime (Vokietija) mirė ilgametis Vasario 16-osios gimnazijos kapelionas ir mokytojas kun. Jonas Dėdinas.

Kun. Jonas Dėdinas gimė 1923 m. sausio 10 dieną Veršių kaime, Sintautų valsčiuje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją ir įstojo į Eichšteto kunigų seminariją. Vėliau persikėlė į Belgiją, studijavo Liuveno katalikų universitete filosofiją ir teologiją. 1949 metais įšventintas kunigu. Buvo Belgijos lietuvių kapelionu, dėstė tikybą belgų pradinėje mokykloje ir tęsė studijas katalikų universitete: išklausė visą pedagogikos ir psichologijos kursą, studijavo politinius bei socialinius mokslus. Studijas vainikavo sociologijos licenciatu. Per tą laiką daug nuveikė lietuvių išeivių labui: leido Belgijos lietuvių laikraštėlį, įkūrė lituanistinę mokyklėlę. 1959 metais, direktoriaus dr. Jono Griniaus pakviestas, atvyko į Vasario 16-osios gimnaziją. Ketino keletą dienų per savaitę skirti lietuvių jaunimui, o likusį laiką – mokslams. Svajojo tęsti studijas Heidelbergo universitete ir siekti daktaro laipsnio. Bet atvykęs į gimnaziją pamiršo savo disertaciją ir visas įsitraukė į gimnazijos darbą. 35 metus dėstė tikybą, filosofiją, istoriją, lietuvių, lotynų, prancūzų kalbas, matematiką, fiziką, biologiją ir net darbelius. Vienu laiku, būdamas gimnazijos kapelionu, turėjo net 38 pamokas. Visada į pamokas ateidavo gerai pasirengęs. Sugebėdavo ne tik įdomiai pasakoti, bet ir naudojo visokiausias vaizdines priemones – vaizdajuostes, magnetofonus, skaidres ir pan. Pats parašė ir padaugino visuomenės mokslų ir lietuvių kalbos vadovėlius. Nors lietuvių gimnazijoje algos tuomet buvo labai vargingos, bet ir jas kunigas panaudojo gimnazijai: nupirko radijo imtuvą, televizorių, magnetofoną, leido jais naudotis visiems mokytojams ir net mokiniams. Jis mokiniams nupirkdavo ir muzikos instrumentų, kartu su jais darydavo lėktuvų ir laivų modelius, ragindavo rašyti straipsnius, leisti mokinių laikraštėlius, vesti minėjimus. Pats ilgą laiką fotografavo ir filmavo gimnazijos gyvenimą. Kun. J. Dėdinas buvo griežtas mokytojas, bet mokinių labai mylimas. Jį visą laiką supo gimnazijos auklėtinių būrys. Ir su išėjusiais mokiniais palaikė nuoširdų ryšį.


In Memoriam kun. Jonui Juraičiui

„Dieve, padėk“ – taip atsisveikindavo šviesaus atminimo kunigas Jonas Juraitis. Į šiuos žodžius kunigas sudėdavo linkėjimus, palaiminimą ir maldą už žmogų. Tokį palinkėjimą jis ištarė man likus savaitei iki jo gimimo dangui. Skaudi buvo žinia apie jo mirtį. Nedalyvavau laidotuvėse, bet Šveicarijos lietuvių bendruomenė pagarbiai atsisveikino su savo kapelionu ir dvasios tėvu.


Mirė buvęs Aleksoto klebonas

A†A monsinjoras jubiliatas Jonas KAVALIAUSKAS
(1923 10 21–1947 03 23–2011 01 08)

Mons. Jonas Kavaliauskas

Sausio 8 dieną, eidamas 88-uosius metus, Birštone mirė monsinjoras jubiliatas Jonas Kavaliauskas.

Jonas Kavaliauskas gimė 1923 m. spalio 21 dieną Krokininkų kaime, Krokialaukio parapijoje, Alytaus rajone. Jonas buvo penktas vaikas šeimoje. Gimtajame kaime baigė pradžios mokyklą, po to mokėsi Alytaus gimnazijoje. 1943 m. įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, po metų mokslus tęsė Kauno kunigų seminarijoje. Ją baigęs 1947 m. kovo 23 dieną įšventintas kunigu.


Palaimintasis Klementijus Šeptyckis:  kelias į Altoriaus garbę

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie Palaimintojo Klementijaus
Šeptyckio simbolinio kapo paminklo
uždegtos žvakės. Kairėje Ukrainos
ambasados Rusijos Federacijoje
ambasadoriaus patarėjas Viačeslavas
Viktorovičius Jaciukas, vienuolis
studitas Manuilas Liškovičius,
dr. Aldona Vasiliauskienė, vienuoliai
studitai t. Vasilis Oleninas
ir t. Vasilijus Zachorus

Vladimiro kalėjime kartu su Dievo tarnu Mečislovu Reiniu kalėjo daug lietuvių bei kitų tautų garbingų asmenų. Vienas jų – ukrainietis, Graikų apeigų katalikų Studitų ordino archimandritas palaimintasis Klementijus Šeptyckis (1869 11 17–1951 05 01).  2010 m. spalio 29–30 dienomis jų vardai plačiai nuskambėjo Vladimiro radijo, televizijos laidose, daug žinių pateikta internetinėse svetainėse. Spalio 29 dieną Vladimiro katalikų Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės Bažnyčioje vykusios konferencijos metu skaityti pranešimai, spalio 30 dieną Vladimiro kapinėse atidengtos memorialinės lentos. 2011 metais bus minimas K. Šeptyckio mirties Vladimiro centrale (taip vadinamas kalėjimas) 60-metis.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija