2011 m. vasario 9 d.
Nr. 11
(1891)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kančios slėpinys tikėjimo šviesoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI lankosi
Romos A. Džemelio klinikos
vaikų ligų skyriuje

Globa – žmoniškumo matas

Pristatydamas popiežiaus Benedikto XVI laišką šiemetinei pasaulinei ligonių dienai, Popiežiškosios sveikatos apsaugos sielovados tarybos pirmininkas lenkas arkivyskupas Zygmuntas Zimovskis pažymėjo, kad jame apmąstomas „žmogiškosios kančios“ slėpinys krikščioniškojo tikėjimo šviesoje“. Tai yra būtina pirmiausia siekiant išsiaiškinti mūsų „vilties šaltinį“ ir rasti jėgų išgyventi visus patiriamus sunkumus fizinėje ir dvasinėje negalioje. Kita vertus, svarbu pripažinti, kad visi esame pašaukti rūpintis  ligoniais bei gyvenimo pažeistais broliais ir seserimis, kalbėjo arkivyskupas Z. Zimovskis vasario 3 dieną Vatikane surengtoje spaudos konferencijoje.

Pasaulinė ligonių diena yra Dievo tarno Jono Pauliaus II pontifikato paveldas, kadangi būtent šis Šventasis Tėvas ją įsteigė 1992 metais. Nuo tada kasmet vasario 11-ąją, kai Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minima Lurdo Dievo Motina, atkreipiamas dėmesys ir išreiškiamas solidarumas visiems sergantiesiems. „Jei kiekvienas žmogus yra mūsų brolis, mūsų dėmesio centre turi būti silpnasis, kenčiantysis ir tas, kuriam reikia slaugos, idant nė vienas nesijaustų užmirštas ar nustumtas į paribį“, – pažymi popiežius Benediktas XVI laiške, skirtame 2011 metų Pasaulinei ligonių dienai, pastebėdamas, jog ši globa yra žmoniškumo matas tiek atskiram individui, tiek ir visai visuomenei.

Laiške Šventasis Tėvas prisimena gegužės mėnesį vykusį vizitą į Turiną ir apmąstymus prie Šventosios Drobulės, į kurią, kaip tikima, buvo suvyniotas ant Kryžiaus nukankinto Kristaus kūnas. Medžiagoje išlikusios kančios kupino veido žymės kviečia „mus apmąstyti Tą, kuris prisiėmė visų kraštų ir laikų žmonių kančias, taip pat mūsų kančias, sunkumus ir nuodėmes“, – rašo popiežius Benediktas XVI. Tačiau Dievo Sūnus ne tik kentėjo, numirė, bet ir prisikėlė, todėl Jo žaizdos tampa mūsų atpirkimo, atleidimo ir susitaikinimo su dangiškuoju Tėvu ženklu bei tikėjimo išbandymu.

Kaip liudija Evangelija, tas suvokimas buvo nelengvas ir Jėzaus apaštalams, kai Viešpats kalbėdavo apie savo kančią ir mirtį, mokiniai Jam prieštaravo. „Jiems, kaip ir mums, kančia visada lieka sunkiai priimamu ir pakeliamu slėpiniu“, – pažymėjo Šventasis Tėvas, primindamas, kaip apaštalai liūdni iš Emauso keliavo dėl įvykių Jeruzalėje. Ir tik po to, kai pats prisikėlęs Jėzus su jais nuėjo kelią, paaiškindamas aplinkybes, jie atsivėrė naujai vizijai. Lygiai taip pat ir apaštalas Tomas sunkiai patiki atperkamąja kančia, tačiau Kristaus parodytų žaizdų akivaizdoje jo atsakymas – „mano Viešpats ir mano Dievas“ (Jn 20, 28) – tampa jaudinančiu tikėjimo išpažinimu.

Solidarumo tiltų statymas

Kristaus žaizdų apmąstymas ne tik stiprina tikėjimą, bet ir padeda teisingai suvokti žmoniją kamuojančio blogio situaciją. „Prisikeldamas Viešpats kančios ir blogio iš pasaulio nepašalino, tačiau pakirto jo šaknis, – rašo laiške Popiežius. – Prieš didžiulę blogio galybę Jis pastatė savo meilės visagalybę.“ Taip pat svarbu suprasti, kad per kryžiaus kentėjimus Išganytojas įžengė į visą žmogiškąją kančią: „nuo tada kiekvienoje kančioje glūdi con solatio, drauge kenčiančios Dievo meilės paguoda“, – patvirtino Šventasis Tėvas, kviesdamas tikinčiuosius savo kančia ir gyvenimo patyrimu būti šios vilties liudytojais.

Gerai žinoma, kad kentėjimas ir ligos neapsiriboja tik vyresnio amžiaus žmonėmis, kad tarp sergančiųjų ir jais besirūpinančiųjų yra daug jaunų žmonių. Kreipdamasis į juos artėjančios Pasaulinės dienos perspektyvoje Benediktas XVI kviečia atpažinti Jėzų ir Jam tarnauti „vargšams, ligoniams, sunkumų kamuojamiems ir pagalbos prašantiems broliams“. Visi jauni žmonės – sergantieji ir sveiki – yra raginami „statyti solidarumo tiltus, kad niekas nesijaustų vienišas ir kad visi patirtų, jog yra arti Dievo ir priklauso didelei Jo vaikų šeimai“.

Popiežius  laiške kreipiasi ir į valdžios institucijas, kviesdamas jas „vis daugiau dėmesio skirti sveikatos apsaugos struktūroms, padedančioms ir palaikančioms kenčiančiuosius, pirmiausia neturtingiausius ir labiausiai stokojančius“. Anot laišką pristačiusio arkivyskupo Z. Zimovskio, būtent toks palankumas silpniausiems gyventojų sluoksniams turi būti „sveikatos apsaugos srities autentiško atsinaujinimo ir tikros humanizacijos pagrindas“. Savuoju pasveikinimu tų vyskupų, kunigų, vienuolijų narių, kaip ir sveikatos apsaugos darbuotojų bei savanorių, kurie su meile gydo ir lengvina sergančiųjų kančias ligoninėse, slaugos namuose ir šeimose, Benediktas XVI pažymi, kad ir vietinės Bažnyčios gali prisidėti prie sveikatos apsaugos.

Ganytojiškas vizitas į ligoninę

Šventasis Tėvas, radęs progą, stengiasi aplankyti gydymo įstaigas, paguosti ir palaiminti pacientus, pasikalbėti su medicinos darbuotojais apie jų laimėjimus ir rūpesčius. Paskutinis toks vizitas į Romos A. Džemelio klinikos vaikų ligų skyrius – ligoninė pavadinta vietinio katalikų universiteto įkūrėjo kunigo Agostino Džemelio vardu – įvyko sausio 5 dieną, Trijų Karalių šventės išvakarėse. Popiežius Benediktas XVI palaimino neseniai įkurtą naują centrą, kuriame gydomi vaikai, turintys įgimtą stuburo išvaržą (spina bifida), pabendravo su mažaisiais pacientais, jų tėvais ir gydytojais, vaikams padalijo kalėdinių dovanų. Taip pat aplankė čia pat veikiantį popiežiaus Pauliaus VI vardu pavadintą tarptautinį šeimos nevaisingumo tyrimų ir terapijos centrą.

Trumpoje kalboje Šventasis Tėvas padėkojo už svetingą sutikimą, pabrėždamas, kad prisimena jaunuosius pacientus savo maldose, linkėdamas stiprybės pakelti negalią. Taip pat dėkojo pacientų tėvams, artimiesiems bei ligoninės personalui už „kvalifikuotą ir kupiną gailestingosios meilės rūpinimąsi žmogiškaisiais kentėjimais“, ypač tų, kurie yra mažiausi ir silpniausi. Priminęs tuomet celebruotą Kalėdų laikotarpį ir dalijimąsi dovanomis, popiežius Benediktas XVI paaiškino, kad užgimęs Kūdikėlis Jėzus yra „didžiausia dovana, kurią Dievas davė kiekvienam iš mūsų“.

Šventasis Tėvas neužmiršo paminėti savanoriškos tarnystės ir jos įvairių iniciatyvų gėrio. (2011-ieji Europoje paskelbti Savanorystės metais, ir slauga yra viena iš svarbiųjų šios kilnios veiklos sričių.)

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija