2011 m. vasario 11 d.
Nr. 12
(1892)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Atnaujino bylos nagrinėjimą dėl žalos atlyginimo už nužudytus Lietuvos partizanus

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (AT) atnaujino bylos nagrinėjimą, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nužudytų Lietuvos partizanų artimiesiems. Ši byla anksčiau buvo sustabdyta, nes jos pagrindu kreiptasi išaiškinimo į Konstitucinį Teismą. Aukščiausiajam Teismui buvę sovietų parankiniai – saugumo papulkininkis Vytautas Vasiliauskas ir slaptoji agentė Martina Žukaitienė – apskundė 2007 metais priimtą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą iš jų priteisti nužudytų partizanų Jono ir Antano Aštrauskų artimiesiems 150 tūkst. litų neturtinę žalą. V. Vasiliausko advokatas teisme pranešė, kad jo ginamasis yra kreipęsis į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) dėl anksčiau priimto teismo sprendimo pripažinti V. Vasiliauską kaltų dėl partizanų nužudymo. Buvęs sovietų saugumietis teigia, kad niekas negali būti nuteistas už nusikaltimą, kuris jo padarymo metu nebuvo laikomas nusikaltimu pagal nacionalinę arba tarptautinę teisę. Jo gynėjas teisme svarstė, ar nebūtų protingiau palaukti EŽTT sprendimo. Teismas tokį jo prašymą atmetė. Tada tiek ieškovės, tiek atsakovo advokatai teismo posėdyje atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas atskleidė teisinę spragą – įstatymu nebuvo nustatyta, kad Sovietų Sąjungos okupacijos metu genocido žalą patyrę asmenys nevaržomi jokių terminų turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą. „Tačiau tai nereiškia, kad teismai negali vykdyti teisingumo ir užpildyti teisinės spragos ad hoc“, – aiškino Martinos Aštrauskaitės-Bikuličienės advokatas Aidas Venckus. Teismas nutartį šioje byloje skelbs vasario 28 dieną. 2004 metais V. Vasiliauskas ir M. Žukaitienė buvo pripažinti kaltais dėl partizanų nužudymo 1953 metais. M. Žukaitienei skirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo, V. Vasiliauskui – 6 metai, tačiau abu dėl ligos nuo realios laisvės atėmimo bausmės buvo atleisti. Po šio nuosprendžio J. Aštrausko dukra ir A. Aštrausko dukterėčia M. Aštrauskaitė-Bikuličienė kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, prašydamos atlyginti šeimai padarytą moralinę ir materialinę žalą. Kauno apygardos teismas šį ieškinį buvo atmetęs. Tada partizano dukra kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris priteisė neturtinę žalą. Tačiau M. Žukaitienė ir V. Vasiliauskas Apeliacinio teismo nutartį apskundė Aukščiausiajam Teismui.

Vieni paskutiniųjų Lietuvos partizanų J. Aštrauskas ir A. Aštrauskas buvo apsupti Šakių rajone esančioje Žalgirio girioje 1953 metais sausio 2-ąją. Slaptajai KGB agentei M. Žukaitienei perdavus informaciją apie partizanų buvimo vietą, juos turėjusi likviduoti grupė, lydima V. Vasiliausko, atvyko į Žalgirio mišką, apsupo juos ir nužudė. A. Aštrauskas buvo susprogdintas bunkeryje, o sugebėjusį ištrūkti J. Aštrauską kulkos pakirto bėgantį apsnigtu mišku. Nužudytųjų palaikai iki šiol nerasti. M. Aštrauskaitė-Bikuličienė pabrėžia, jog reikalavimo dėl neturtinės žalos atsisakytų, jei V. Vasiliauskas parodytų jos artimųjų palaidojimo vietą, kurią, jos nuomone, buvęs sovietų saugumietis žino. Agentei M. Žukaitienei už svarbią informaciją apie partizanų slapstymosi vietą sovietai įteikė 2 tūkst. rublių.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija