| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Teisėjai skuba užversti paskutinį Medininkų žudynių bylos puslapį Gintaras Visockas
Vos keletą savaičių neparašiau nė vieno straipsnio apie Medininkų žudynių bylos tyrimą, čia pat sulaukiau keisčiausių vertinimų. Belieka džiaugtis, kad daug žmonių domisi rezonansinės bylos tyrimu ir buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo-Nikulino likimu. Tiesa, būta ir tokių, kurie paskleidė versiją, girdi, žurnalistas Gintaras Visockas išsigando Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų rūstybės, nes šio teismo teisėjas Stasys Lemežis jį nubaudė solidžia pinigine bauda (visi, kas nori plačiau sužinoti apie man iškeltą baudžiamąją bylą, medžiagą ras portale www.slaptai.lt). Taip, 33 tūkst. litų bauda mane nubaudęs teisėjas S. Lemežis yra VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus vadovo teisėjo Viktoro Dovydaičio, kurį su kitais dviem teisėjais jau pusę metų kritikuoju dėl paviršutiniškai tiriamos Medininkų žudynių bylos, pavaldinys. Tikrai neketinu liautis domėjęsis šia visai Lietuvai svarbia byla. Atvirkščiai: šiandien intensyviai ieškau leidėjo, kuris sutiktų operatyviai išleisti mano beveik 50-ies straipsnių apie Medininkų skerdynes rinkinį. Juk šių metų liepos 31-ąją minėsime šios kruvinos tragedijos 20-ies metų sukaktį. Noriu tikėti, jog Lietuvoje yra užtektinai leidėjų, kurie sutiks išleisti oficialiajai versijai prieštaraujantį straipsnių rinkinį. O per paskutiniąsias keletą savaičių Medininkų bylą nagrinėjantys teisėjai ir vėl, mano supratimu, žengė keletą keistų žingsnių. Pirma, nesunku pastebėti, jog VAT Baudžiamųjų bylų teismo kolegija, vadovaujama teisėjos Sigitos Bieliauskienės (kiti du teisėjai Vladislavas Lenčikas ir Viktoras Dovydaitis), akivaizdžiai skuba kuo greičiau užbaigti šios mažai vilčių teikiančios rezonansinės bylos nagrinėjimą. Nors teismas buvo iš anksto raštu informuotas, jog šių metų sausio 26-ąją buvusio omonininko K. Michailovo-Nikulino advokatas Arūnas Marcinkevičius negalės dalyvauti Medininkų bylos nagrinėjimo posėdyje, nes tuo pat metu privalo dalyvauti kitame teismo posėdyje Lietuvos apeliaciniame teisme. Įstatymai aiškiai reglamentuoja, kad advokatas, kai jam iškyla dilema, kokiame posėdyje privalu dalyvauti, visuomet privalo vykti į aukštesnės instancijos teismo posėdį. Tačiau VAT Baudžiamųjų bylų teismo kolegija, vadovaujama S. Bieliauskienės, nusprendė, kad advokato A. Marcinkevičiaus nedalyvavimas smulkmena ir teismo posėdį surengė dalyvaujant tik vienai K. Michailovo advokatei Ingridai Botyrienei. O juk Medininkų žudynių byla yra sudėtinga, reikalaujanti ir specifinio pasiruošimo, ir specifinių žinių. Pavyzdžiui, specifinių žinių apie ginklus, šaudmenis, sovietinės armijos struktūrą, KGB, GRU ir t. t. Todėl Medininkų byloje dalyvauja du advokatai, valstybės kaltinimą palaiko net du Generalinės prokuratūros atstovai, o bylą nagrinėja net trijų teisėjų kolegija. Beje, mano subjektyviu požiūriu, tokias sudėtingas bylas narpliojantys teisėjai bei prokurorai taip pat turėtų bent kiek išmanyti apie šaudmenis, sprogmenis ar sovietinio OMON struktūrą. Deja. Per pastaruosius devynis mėnesius susidariau nuomonę, jog kai kuriuos kariškus niuansus teisėjai S. Bieliauskienei bei prokurorams Sauliui Verseckui ir Rolandui Stankevičiui, tyrusiam šią bylą beveik 19-a metų, suprasti yra labai sunku. Keisčiausia yra tai, kad esant akivaizdžiam ir neslepiamam specifinių žinių trūkumui, Kolegijos pirmininkė, tarsi pati tarnavusi kariuomenėje, ima šalinti gynėjų klausimus ir ginčytis ten, kur derėtų įsiklausyti. Tiesa, įprastinį pirmininkės posakį aš nesuprantu klausimo esmės, dabar jau yra pakeitusi abstraktesnė pastaba kolegija nesupranta klausimo esmės. Tai dar būtų galima suprasti, jei tai iš tiesų atspindėtų visų kolegijos narių nuomonę, tačiau kuo toliau, tuo akivaizdžiau, kad šitokia nuomonė toli gražu nėra kolegiali ir vieninga. Nepaisydama aplinkybės, jog Medininkų žudynių byla labai sudėtinga, teismo posėdžio dėl advokato A. Marcinkevičiaus užimtumo teisėja S. Bieliauskienė neatidėjo. Beje, rytinis posėdis truko vos dvi valandas maždaug nuo 9.30 iki 11.30. Posėdis buvo baigtas, kai tik į salę sugrįžo advokatas A. Marcinkevičius. Buvo pranešta, kad posėdis toliau nebebus tęsiamas, nes vienas iš teisėjų kolegijos narių privalo dalyvauti kažkokioje komisijoje. Beje, šio posėdžio metu, kol nebuvo vieno iš advokatų, Teismo kolegija sugebėjo perskaityti ir pagarsinti net tris bylos tomus. Palyginimui pateiksiu iškalbingus skaičius: kiekviename bylos tome yra apie 200 lapų. Tekstai daugumoje dokumentų surašyti abiejose lapų pusėse, t. y. 400 puslapių. Žodžiu, per dvi valandas teisėjai suskubo perskaityti maždaug 1200 puslapių. Kad būtų dar aiškiau, pateiksiu dar keletą palyginimų. Nuo šių metų pradžios Medininkų byla nagrinėjama ne rečiau kaip du sykius per savaitę. Per visą sausio mėnesį teisėjos S. Bieliauskienės vadovaujama kolegija sugebėjo perskaityti tik penketą bylos tomų. O štai sausio 26-ąją per maždaug dvi valandas kolegija perskaitė net tris tomus. Galbūt ši teisėjų kolegija jau nusprendė, kad užbaigtas byloje pateiktų įrodymų tyrimas, todėl teismo posėdžiuose pradėjo skelbti visą bylos medžiagą ir dalies teisme dar net neapklaustų liudytojų parodymus? Teisminiuose dalykuose nesusigaudantiems gali pasirodyti keista, kam iš viso reikia teismo posėdžiuose perskaityti visą bylos medžiagą, kuri, šiuo atveju, surašyta daugiau nei 60-yje tomų. Juk su bylos medžiaga susipažinę visi proceso dalyviai ir teisėjai, ir advokatai, ir pats kaltinamasis K. Michailovas-Nikulinas. Visuomenei žinomų, autoritetingų teisininkų tvirtinimu, toks procesinis veiksmas kaip medžiagos duomenų pagarsinimas būtinas ir labai svarbus. Mat skaitymo metu kaltintojams ir gynėjams sudaroma galimybė pareikšti savo pastabas, o ir patiems teisėjams papildomai atkreipti dėmesį dėl byloje sukauptų įrodymų ir jų reikšmės būsimam nuosprendžiui. Tos pastabos ir pastebėjimai ne apie gramatikos ar korektūros klaidas. Esminės pastabos gyvybiškai svarbios būsimojo nuosprendžio pagrįstumui ir teisingumui. Taip įvertinami visi bylos duomenys, parodymai ir aplinkybės, kuriomis tie duomenys bei parodymai buvo surinkti. Tačiau Medininkų byloje medžiaga viešinama tarsi būtų skaitomas bylos dokumentų apyrašas, o ne bylos dokumentų turinys, nesigilinant nei į juose esančius duomenis, nei į jų teisingumą, nei į akivaizdžius prieštaravimus. Pastebėjau, kad teisėjai labai dažnai nutraukia advokatų pasisakymus dėl įrodymų analizės teigdami, kad savo vertinimus advokatams bus galima išdėstyti vėliau ginamojoje kalboje. Kodėl vėliau? Jei taip, bylos medžiagos garsinimas išties tampa ... beprasmiu laiko gaišinimu. Kam skaityti tai, kas surašyta byloje, jei neleidžiama gynėjams išdėstyti savo požiūrio į byloje pateiktus įrodymus? Galų gale ar mūsų įstatymai nedraudžia teisėjams bylos medžiagą teismo posėdžiuose skaityti šiaip sau, neišklausant gynėjų ar kaltintojų kritinių pastabų? Juk ne advokatai kalti, kad susikaupė šimtai kritinių pastabų, įskaitant ir tą, skandalingąją: byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog Rygos OMON milicininkas K. Michailovas-Nikulinas dalyvavo Medininkų žudynėse. Taigi akivaizdu, jog teisėja S.Bieliauskienė kažkodėl labai skuba. Tačiau S. Bieliauskienės vadovaujamos teisėjų kolegijos skubėjimas kuo greičiau užbaigti rezonansinę bylą tik viena iš daugelio keistenybių, krentančių į akis. Pasirodo, teisėjus skubėti įpareigoja net Nacionalinė teismų administracija. Oficialiame dokumente nurodyta, kad ši įstaiga yra valstybinė, išlaikoma iš mūsų biudžeto. 2010-ųjų metų spalio 25-ąją šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Atkočaitis Lietuvos Respublikos teismams išsiuntė ir išplatino oficialų raštą Dėl teismo posėdžio koordinavimo. Jame pabrėžiama, kada Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjama milžiniškos apimties bei ypatingo sudėtingumo byla (omenyje turima Medininkų žudynių byla). Todėl prašoma šią bylą nagrinėjančių teisėjų netrukdyti jokiomis kitomis bylomis. Tame oficialiame pono Č. Atkočaičio rašte nurodytas konkretus Medininkų bylos nagrinėjimo grafikas 2011-iesiems metams: nuo sausio 10-osios iki gegužės 30-osios imtinai. Iš viso numatyti net 39 teismo posėdžiai. Remiantis šiuo raštu, paskutinis teismo posėdis Medininkų byloje turėtų būti surengtas 2011-ųjų gegužės 30-ąją. Taigi K. Michailovo-Nikulino advokatai negali net susirgti. Lietuvoje advokatams galioja labai griežtos nuostatos: jei advokatas negali dalyvauti trijuose posėdžiuose iš eilės, vadinasi, teisėjai gali jį pakeisti kitu advokatu. Bet atsakykite, kas galėtų Medininkų byloje pakeisti advokatus A. Marcinkevičių ir I. Botyrienę, kurie šią bylą teisme narplioja jau trejetą metų? Ir vis dėlto nei advokatas A. Marcinkevičius, nei advokatė I. Botyrienė, remiantis mūsų įstatymais, negali sirgti ilgiau nei pusantros savaitės, nes būtent per tiek laiko surengiami trys Medininkų žudynių bylos teismo posėdžiai. Palyginimui galiu pridurti, kad teisėjai gali sirgti žymiai dažniau, ilgiau arba paprasčiausiai nedalyvauti teismo posėdžiuose dėl kažkokių komisijų, kelionių į užsienį ar net užimtumo kitose, nors ir ne tokiose reikšmingose bylose. Jiems nėra numatytos jokios sankcijos. Todėl nenuostabu, kad Rygos omonininko K. Michailovo-Nikulino advokatas A. Marcinkevičius išsiuntė oficialų advokatų kontoros Balticus Advokatus prašymą teisėjai S. Bieliauskienei. Jame, be kita ko, sakoma: Lietuvos Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato jokios galimybės vykdomosios valdžios ar teismų administravimo institucijoms bet kokiu būdu ir bet kokia forma kištis į baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procesą, kaip tai yra padariusi Nacionalinė teismų administracija 2010 metų sausio 25-ąją, LR teismams išplatindama aplinkraštį Nr. 4R-1559- (6.13) dėl vadinamojo Teismo posėdžių koordinavimo. Advokatas A. Marcinkevičius laiške pabrėžė: Be to, nė vienas iš šios institucijos darbuotojų neturi teisės ir nederino su gynėjais teismo posėdžių grafiko šioje baudžiamojoje byloje (...). Vien šis faktas, išplatinant nesuderintą, klaidingą posėdžių grafiką, yra akivaizdus kišimasis į teismo procesą, o tokio grafiko laikymasis papildomai reikštų teismo Kolegijos nesavarankiškumą šios bylos nagrinėjimo procese. Nežiūrint į tai, Kolegija suskubo pasinaudoti vieno advokato užimtumu kitoje byloje. Keistas skubėjimas? Keistas. Tačiau per pastarąsias dvi savaites nutiko ir dar vienas skandalingas nutikimas. Teismo posėdžio metu buvęs omonininkas K. Michailovas-Nikulinas pareiškė, jog jam pasidarė labai bloga ir paprašė iškviesti greitąją. Iš pradžių S. Bieliauskienės vadovaujama teisėjų kolegija blogai pasijutusiam K. Michailovui pasiūlė stiklinę vandens ar galimybę pasivaikščioti vidiniame teismo kieme. K. Michailovas atkirto, kad jam reikia medikų vaistų, o ne gryno oro ar vandens. Šį kartą teisėjai leido iškviesti greitąją, nors ir labai nenoromis. Greitosios medicininės pagalbos automobilis atvažiavo operatyviai. Buvo padaryta širdies veiklos kardiograma ir pamatuotas kraujospūdis. Pamatę rezultatus greitosios medicinos pagalbos medikai susiėmė už galvų. Pasirodo, K. Michailovas išties rimtai serga ir, medikų manymu, blogai turėjo jaustis jau seniai. O dabar prisiminkime, ką iki šių metų vasario 7-osios dažniausiai tvirtindavo Lukiškių tardymo izoliatoriaus medikai? Per pastaruosius devynis mėnesius (būtent tiek laiko stebiu šią bylą) dešimtis kartų girdėjau teisėją S. Bieliauskienę skaitant Lukiškių tardymo izoliatoriaus medikų išvadas: sveikas arba teismo posėdyje dalyvauti gali. Taip pat ne sykį girdėjau, kaip teisėja S. Bieliauskienė, vos išgirdusi K. Michailovą prašant atidėti teismo posėdį dėl blogos savijautos, pareikšdavo, kad teisėjai vadovaujasi oficialiomis Lukiškių kalėjimo specialistų išvadomis ir posėdžio neatidės. Vadinasi, K. Michailovas nemelavo esąs rimtas ligonis nei šiemet, nei praėjusiais metais. Tačiau tie, kurie iki šiol nenorėjo matyti akivaizdžių buvusio omonininko sveikatos sutrikimų, nebus nei įvardinti, nei nubausti. Tačiau juk demokratinė valstybė neturėtų leisti pareigūnams tyčiotis iš sergančių kalinių, įtariamųjų ar kaltinamųjų.
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |