2011 m. vasario 23 d.
Nr. 14
(1894)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Lietuva tarptautinės politikos užkulisiuose

Vasario 11 dieną Seime, Kovo 11-osios salėje, vyko konferencijos „Lietuva kelyje į tarptautinį pripažinimą“ pirmoji dalis (antroji dalis vyks rudenį). Konferencijoje pranešimus skaitė Algimantas Kasparavičius, Romualdas Ozolas, Algirdas Jakubčionis, Sigitas Kudarauskas, Darius Žalimas, Bronislavas Genzelis ir kiti. Buvęs užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas, nespėjęs parengti pranešimo, pasakė įdomių minčių: „Mūsų partizaniniai karai nežinomi Vakaruose. Apie juos reikia priminti. Tremtys kelia užuojautą, o (partizaninės) kovos kelia pagarbą (tautai)“. Taip pat svarbi ir kita mintis, kad 1990 metų pirmoje pusėje tuometinis Prancūzijos prezidentas Miteranas neformaliame pokalbyje sakė, jog dėl nepriklausomybės paskelbimo ir „trukdymų“ Gorbačiovo politikai reikia „diskvalifikuoti lietuvių tautą“, o po Sausio 13-osios, kai „tauta apgynė savo teisę būti laisva“, nei Miteranas, nei niekas kitas nedrįso priekaištauti Lietuvos apsisprendimui. A. Saudargas neseniai skaitė, kad karo metu Stalinas siekė visas 15 „respublikų“ padaryti Jungtinių Tautų narėmis. Tačiau per Jaltos susitikimą jis jau kalbėjo, kad JT narėmis turi tapti Baltarusija, Ukraina ir Lietuva. Vis dėlto Vakarų politikai tada sovietų okupuotos Lietuvos nesutiko priimti į JT. A. Saudargas sakė, kad gal būtų buvę labai gerai, jeigu tada būtume tapę JT nare – tada 1990 metais būtume tik pratęsę savo narystę.


Minint Ronaldo Reigano 100-metį

Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui p. Barakui Obamai

Jungtinių Amerikos Valstijų administracijai

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Ronaldo Reigano gyvenimo draugei p. Nency Reigan

Visas pasaulis, kovojęs mirtiną kovą su komunizmu už Laisvę ir Nepriklausomybę, su meile prisimena Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Ronaldo Reigano 100-ąsias gimimo metines. Keičiasi gyvenimo istorijos rūbai, tačiau istorijos atmintyje išlieka tik tie pasaulio valdovai, kurie savo gyvenimą paaukojo žmonijos gerovei.


Apie pasaulinę konfederaciją

Toliau spausdiname ištrauką iš naujos knygos.
Pradžia 2010 m. Nr. 46, 55, 59, 67, 76, 93, 2011 m. Nr. 5, 9

Dr. Petras Ironis Jokubka

Petras I, Didysis

Petras Didysis tapo caru 1682 metais, sulaukęs vos 10 metų. Už jį iš pradžių valdė sesuo Sofija. Būdamas 21 metų, paėmė valdžią į savo rankas. Jis žavėjosi Vakarų Europos kultūra ir ėmėsi ją kopijuoti. Jo pirmas tikslas buvo „kirsti langą į Vakarų Europą“ ir plačiau prieiti prie Baltijos jūros ir ten pasistatyti neužšąlantį uostą.


Neatmetu galimybės, jog teks sėdėti  kalėjime

Gintaras Visockas

Norom nenorom tapau žinomu žmogumi. Daugelis įtakingų Lietuvos leidinių vis dar analizuoja baudžiamąją bylą, kurią man kaip žurnalistui privataus kaltinimo tvarka iškėlė buvęs kandidatas į Prezidento postą Česlovas Jezerskas, o pažįstami teiraujasi, kuo baigėsi mano ir generolo dvikova.

Deja, naujienos kol kas niūrokos. Paskutinioji žinia tokia: neseniai sulaukiau Č. Jezersko laiško, kuriame pateikiamas reikalavimas išimti iš visų leidinių straipsnį „Kuo įdomus Lietuvos Respublikos Prezidento posto siekiantis Česlovas Jezerskas“, o iš knygynų – knygą „Žvalgybų intrigos Lietuvoje 1994–2006“. Kad ir kaip būtų apmaudu, dėl šventos ramybės tenka paklusti šiam Č. Jezersko reikalavimui. Mat Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič ir Vilniaus apygardos teismo kolegija, vadovaujama teisėjo Stasio Lemežio, priėmė man nepalankų sprendimą. Pasirodo, aš, skelbdamas tą rašinį, viešai įžeidžiau buvusį Krašto apsaugos ministerijos generalinį inspektorių, buvusį kandidatą į Lietuvos prezidento postą Č. Jezerską ir už tai, teisėjų manymu, privalau sumokėti 33 tūkst. litų baudą.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija