2011 m. kovo 9 d.
Nr. 18
(1898)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Airių ganytojai apie socialinę padėtį

Mindaugas BUIKA

Ekonominės krizės pasekmės

Airijoje vykusių parlamento rinkimų išvakarėse šalies katalikų vyskupai paskelbė gana išsamų analitinį dokumentą, kuriame, vadovaujantis Bažnyčios socialiniu mokymu, vertinama ekonominė padėtis ir galimas kelias į visuomeninį atsinaujinimą. Net 24 internetinių puslapių dokumentą, pavadintą „Iš krizės į viltį: darbuotis siekiant bendrojo gėrio“ („From crisis to hope: working to achieve the common good“), prieš vasario 25-osios rinkimus pristatė jį rengusios Airijos vyskupų konferencijos Teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas sostinės Dublino vyskupas augziliaras Raimondas Fildas.

Šiuo metu šalies ekonominė situacija nepavydėtina: Airija, kuri XX amžiaus paskutinį dešimtmetį dėl spartaus vystymosi buvo vadinta „keltų tigru“, tapo viena pirmųjų euro zonos valstybių, patyrusių recesiją dėl 2008 metų globalinės ekonominės krizės. Vertinama, kad Airijos gyventojų įsiskolinimo lygis yra didžiausias (pajamų santykiu) pasaulyje tarp visų išsivysčiusių šalių. 2009 metais užfiksuotas ir didžiausias nedarbo lygis nuo to laiko, kai šalies vyriausybė XX amžiaus viduryje pradėjo sudarinėti šią statistiką (nuo 2007 metų, kai nedarbo lygis Airijoje siekė 4,8 proc., iki 2010 metų išaugo beveik tris kartus – iki 13,2 proc.) Nors iki šiol dėl ekonominio augimo Airija susilaukė gausybės imigrantų (daug jų atvyko ir iš Lietuvos), dabar, prasidėjus krizei, kiekvieną savaitę šalį palieka apie 1000 žmonių.

Praėjusių metų lapkritį Airijos vyriausybė, gelbėdama šalį nuo visiško bankroto (biudžeto deficitas jau buvo pasiekęs 32 proc. bendrojo nacionalinio produkto), sutiko priimti Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo finansinę pagalbą. Ta didžiulė 85 milijardų eurų paramos suma suteikta vos 4,5 milijonų turinčiai šaliai su sąlyga, kad bus griežtai „apkarpomas“ biudžetas, kartu labai apribojant ar visai nutraukiant socialinių projektų finansavimą. Stiprėjant visuomenės nepasitenkinimui dėl nesėkmingos ekonominės politikos ir dėl to, kad prioritetas teikiamas „bankų gelbėjimui“ paprastų mokesčių mokėtojų sąskaita, premjero Brajeno Koveno vadovaujama vyriausybė buvo priversta atsistatydinti, dėl to Airijoje buvo surengti nauji parlamento rinkimai.

Naujojo skurdo akivaizdoje

Nors pagal sutapimą airių katalikų vyskupų dokumentas „Iš krizės į viltį“ buvo paskelbtas prieš rinkimus ir, kaip įžangoje pažymėjo vyskupas R. Fildas, iš tikrųjų reikia kalbėti apie „galimybes politiniams pasikeitimams“, kurie „būtų prasmingi ir prisidėtų prie geresnės ateities kūrimo kiekvienam Airijoje“, tačiau ganytojai norėjo pateikti gilesnį padėties įvertinimą. Dokumente daugelyje vietų remiamasi popiežiaus Benedikto XVI socialine enciklika „Caritas in Veritate“ ir pačioje jos pradžioje cituojamos tikrai vertingos Šventojo Tėvo mintys dėl visuomeninio atsinaujinimo perspektyvų: „Dabartinė krizė įpareigoja perplanuoti mūsų kelionę, iškelti naujas taisykles, atrasti naujas ryžtingo veikimo formas, kurios remtųsi teigiamu patyrimu ir atmestų neigiamą. Tokiu būdu krizė tampa proga įžvalgoms, kurios formuoja naują ateities viziją“.

Pristatydamas dokumentą vasario 31 dieną surengtoje spaudos konferencijoje vyskupas R. Fildas apibūdino skurdą ir socialinę atskirtį kaip visiškai nepriimtiną žmogiškojo orumo pažeidimą. Jis sakė, kad daugelis airių „patiria skurdą pirmą kartą“ ir gėdijasi tai pripažinti, tačiau jie nežino, kaip susidoroti su tokia padėtimi. Tokiose aplinkybėse ypač skaudu dėl vaikų ateities, kurių galimybėmis anksčiau jie buvo užtikrinti. „Mes esame susirūpinę, kad daugybė mūsų jaunų žmonių negauna gyvenimo pradžiai to, ko jie norėtų, su viltimi ir galimybėmis išvystyti savo talentus ir įgyvendinti turimą potencialą“, – pažymėjo vyskupas R. Fildas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į vyresnio amžiaus žmones, pensininkus, kurie po daugelio dešimtmečių sunkaus darbo, užuot džiaugęsi ramia senatve, sunkiai išgali apsimokėti už komunalines paslaugas ir kitus patarnavimus. „Dažnai šie žmonės neskuba prašyti pagalbos, kadangi visuomet didžiavosi savo nepriklausomybe“, – aiškino ganytojas. Žinoma, jis nurodė ir įtemptą situaciją, susidariusią daugelio  šeimų gyvenime, kada dėl didžiulių įsiskolinimų jie buvo priversti prarasti būstą, o vis didesnis darbo krūvis (daugelis įsidarbinę keliose vietose) lemia santuokinių ryšių krizę. Santuokos žlugimas  savo ruožtu dar labiau padidina skurdą – ypač jaunosioms atžaloms. Be gausybės „naujųjų vargšų“, vyskupas R. Fildas kvietė neužmiršti tų šeimų ir bendruomenių, kuriems dabartinė recesija faktiškai turi mažą poveikį, kadangi „jos jau patyrė skurdą bei socialinę atskirtį per ekonominio bumo metus“ dėl vystymosi netolygumų.

Ginti žmogiškąjį orumą

Dokumente airių vyskupai pažymi, kad vertinant dabartinės krizės pasekmes reikia ne pasinerti į „statistikos duomenų jūrą“, bet pastebėti realią žmogiškųjų kentėjimų kainą. Taip pat ir akcentuotame „bendrojo gėrio siekime“ yra svarbu ne skaičiai, bet susitelkimas į žmogiškojo orumo principo įgyvendinimą. „Mes tvirtai pabrėžiame, kad vien tik siauras susitelkimas į ekonominį atsistatymą yra nepakankamas mūsų išėjimui iš šios krizės, – sakė dokumento „Iš krizės į viltį“ pristatyme vyskupas R. Fildas. – Visuomenės ir tautos stiprumas turi būti vertinamas ne pagal ekonomiką, o pirmiausia pagal tai, kiek ji rūpinasi labiausiai pažeidžiamais savo nariais.“

Ginti jų žmogiškąjį orumą – reiškia saugoti žmogiškąją gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios pabaigos. „Neatimama teisė gyventi negimusiems kūdikiams yra nediskutuotina skatinant bendrąjį gėrį. Abortas būtų šios neatimamos teisės paneigimas“, – primena airių vyskupai savo dokumente, reikšdami viltį, kad Airijoje abortų draudimas toliau liks konstitucine nuostata. Vyskupas R. Fildas taip pat pabrėžė, jog visus vaikus būtina apsaugoti nuo skurdo, užtikrinti jiems reikiamą sveikatos apsaugą ir švietimo galimybes, kad jie galėtų atskleisti savo talentą ir subręsti kaip asmenybės. „Reikia užtikrinti, kad mūsų jauni žmonės nebūtų priversti palikti gimtosios šalies dėl galimybių stokos“, – kalbėjo ganytojas.

Jis taip pat nurodė, jog dokumente „Iš krizės į viltį“ akcentuojama šeimos gyvenimo stiprinimo svarba, parama neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, kad jie „gyventų orų ir nepriklausomą gyvenimą“. Primenama, kad  būtina doru darbu atkurti dėl krizės ir korupcijos susikompromitavusių viešųjų institucijų pasitikėjimą, kovoti su vadinamąja „bonusų kultūra“ (perdėtai dideliais atlyginimais vadovams) ir siekti, kad būtų atstatyta pusiausvyra tarp laisvės ir atsakomybės. Kad neliktų radikalaus individualizmo pavojaus, verta prisiminti Dievo tarno Jono Pauliaus II įkvepiantį solidarumo apibrėžimą, kad bendrojo gėrio siekis reiškia „įsipareigojimą visų ir kiekvieno gerovei, kadangi mes visi iš tikrųjų esame atsakingi už visus“ (1987 metų enciklika „Solicitudo rei socialis“, 38).

Airijos „tylioji revoliucija“

Baigiant šią apžvalgą norisi priminti vasario 25 dienos Airijos rinkimų rezultatus, patvirtinančius, koks galingas ginklas yra demokratija, sąmoningai pilietinei visuomenei baudžiant vyriausybę už politines ir ekonomines nesėkmes. Šalį valdžiusi „Fianna Fail“ partija patyrė istorinį smūgį – ji neteko net trijų ketvirčių buvusių rinkėjų pasitikėjimo ir gavo vos 20 deputatų vietų iš viso 166 narius turinčiame Airijos parlamente. (Iki tol ji turėjo 77 vietas ir buvo sudariusi koalicinę vyriausybę su šešias vietas turėjusia Žaliųjų partija, kuri dabartiniuose rinkimuose negavo nė vienos vietos.) Pažymėtina, kad „Likimo kariai“ (taip iš airių kalbos verčiasi „Fianna Fail“) nuo pat 1932 metų, kai pirmą kartą laimėjo rinkimus ir sudarė vyriausybę, per vėlesnius 79 metus net 61-ius buvo valdžioje ir visuomet turėjo parlamente didžiausią frakciją (ne mažiau 65 vietų).

Komentatoriai pažymi, kad katalikiška airių tauta yra gana rami ir taiki, nerengia smurtingų demonstracijų, bet tiesiog laukia rinkimų dienos, kad išsakytų savo verdiktą valdantiesiems. Ir šį kartą jis buvo tiesiog istoriškai griežtas dėl ištikusios ekonominės katastrofos, todėl rinkimų rezultatai kartais vadinami Airijos „tyliąja revoliucija“. Airiai kartu parodė, kad nori kitokios, „ne mafijinės nomenklatūros politikos“, garbingo ir ryžtingo naujai iškilusių iššūkių įveikimo. Kaip manoma, naują vyriausybę sudarys 76 vietas parlamente gavusi iki tol pagrindinė opozicinė „Fine Gael“ (airiškai „Galų gentis“, tradiciniai krikščionys demokratai) partija, kuri koalicijos partneriais norėtų matyti 37 vietas (istoriškai daug) laimėjusius leiboristus (socialdemokratus). Naujasis Airijos parlamentas savo darbus pradeda kovo 9 dieną, žinodamas, kad į jo veiklą tauta deda dideles viltis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija