2011 m. kovo 12 d.
Nr. 19
(1899)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Dešimtmetį eteryje skamba kvailiausi atsakymai

Pernai Lietuvos nacionalinės televizijos laida „Klausimėlis“ paminėjo dešimtmetį. Tuo labai didžiuojasi šios laidos kūrėjai ir ypač vedėjas žurnalistas Juras Jankevičius. Kiekvieną savaitę televizorių ekranuose žiūrovai gali pamatyti vis naują „Klausimėlio“ laidą su visais klausimais, atsakymais, specialistų, detaliai paaiškinančių klausimo esmę, komentarais. Atrodytų, tokios pažintinės, praplečiančios žiūrovų akiratį laidos mums labai reikia. Tikriausiai dėl to ir buvo sukurta speciali internetinė svetainė www.klausimėlis.lt. Šioje svetainėje  galima sužinoti daug įdomaus apie TV laidą, perskaityti laidos vedėjo J. Jankevičiaus pateiktus ir praeivių atsakytus klausimus.


Apie vardus ir vardadienius

Labai šventiška ir malonu sulaukus vardadienio. Ir nors ne mes patys sau pasirenkame vardus (juos mums parenka tėvai su krikštatėviais), tačiau turbūt nė vienas nekeikiame mums duoto vardo. Tik truputį keista, kad vis dar mažoka mūsų Lietuvoje, o ypač tarp dabartinio jaunimo, Jonukų, Petriukų, Vytukų, Pranukų, Algiukų, Antanėlių, Juozukų, Onyčių, Biručių, Maryčių. Juk tai labai gražūs, mūsų senelių ir prosenelių pamėgti vardai, jau tapę mūsų tautos nacionaliniais vardais. Matyt, čia savo padarė tie laikai, kai mūsų tautiški vardai buvo vadinami davatkiškais. Todėl ir atsirado, tarsi grybų po lietaus, visokių Džaivų, Džeinarų, Deimantų, Žanų, Gitanų, Aivarų, Dianų ir t. t. Nežinau, gal gražūs ir šie vardai (juk dėl skonio nesiginčijama), tačiau ar besivaikydami įmantrumo neišgujame tautiškų, t. y. nuo seno mūsų tautoje prigijusių, vardų?


Saugokime gamtą, gausinkime žuvų išteklius

Manoma, kad žvejai mėgėjai pastaraisiais metais kasmet sugauna apie 1200–1500 tonų žuvų. Žvejai verslininkai vidaus vandenyse, tarp jų ir Kuršių mariose, 2010 metais pagavo 1300 tonų žuvų. Brakonieriai ir nelegalūs žvejai kasmet ištraukia dar apie 1300–1800 tonų žuvų. Kormoranai kasmet sulesa apie 600–800 tonų žuvų. Spėjama, kad per metus žuvų ištekliams padaroma žalos maždaug už 30 mln. litų. Neracionialiai tvarkomi vandens telkiniai, todėl nuolatos mažėja žuvų ištekliai. Sakome, kad Lietuvoje žvejų yra apie pusė milijono, todėl mes turime būti ir potencialūs gamtos išteklių saugotojai ir gausintojai. NESĖJĘS – NEPJAUSI. Todėl reikia jungtis į grupes ir būrelius, asociacijas ir draugijas – būryje lengviau ir įdomiau – ir pradėti didesnį dėmesį skirti gamtos apsaugai, žuvų išteklių apsaugai nuo brakonierių, nelegalų ir dusimo. Pasaulinė ekonominė situacija yra sudėtinga. Lietuvos finansinės išgalės žuvisaugai ir žuvivaisai yra ribotos. Valstybei sunku, todėl mes pasirūpinkime gamtos išteklių apsauga ir jų gausinimu.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija