2011 m. kovo 25 d.
Nr. 23
(1903)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Revoliucijų grandinė nulems permainas arabų kraštuose

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Tarptautinės karinės pajėgos toliau tęsia karinę operaciją Libijoje prieš M. Kadafio režimo pajėgas. Nuo kovo 22 dienos 16 valandos iki kovo 23 dienos 10 valandos ryto kariniai lėktuvai įvykdė per 300 skrydžių ir numetė daugybę bombų. Toliau atakuojami strateginiai objektai – karinės bazės ir M. Kadafio karinių pajėgų susitelkimo vietos. Kovo 22–23 dienomis toliau vyko ir strateginių objektų apšaudymai iš galingų raketų – iš viso paleistos jau 163 sparnuotosios raketos „Tomahawk“. Tuo tarpu Libijos sukilėliai pareiškė, kad jie rengiasi puolimui prieš M. Kadafio pajėgas. Kovo 22 dienos vakare per Libijos televiziją buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame kalbėjęs M. Kadafis kvietė savo šalininkus „kovoti iki galo“ ir nugalėti visus priešus – tiek sukilėlius, tiek tarptautinės koalicijos pajėgas. „Mes nepasiduosime, mes kovosime. Esame pasirengę karui, ir nesvarbu, ar tas karas bus ilgas, ar trumpas“, – pareiškė jis.

Nuo šių metų sausio pabaigos didžiulės permainos sukrėtė visą arabų pasaulį. Tunise ir Egipte po trumpų revoliucijų buvo nuversti šias šalis ilgai valdę Z. Ben Ali ir H. Mubarako režimai, valdžia atsidūrė pereinamųjų vyriausybių rankose, artėja demokratiniai rinkimai. Libijoje įsiliepsnojo pilietinis karas, į kurį įsitraukė ir tarptautinės pajėgos. Tuo tarpu Alžyre, Bahreine, Maroke, Jemene, Omane, Sirijoje vyksta didžiulės demonstracijos, kurių dalyviai reikalauja valdančiųjų režimų pasitraukimo ir demokratinių rinkimų. O štai Katare ir Kuveite palyginus ramu. Kataras, kuriame įvyko keli negausūs mitingai, garsėja aukštu pragyvenimo lygiu, čia labai nedidelis nusikalstamumas, tad sukelti masinius neramumus sunku. Tuo tarpu Kuveite vasario mėnesio pirmoje pusėje įvyko kelios didesnės demonstracijos, po kurių Kuveito emyras pranešė, kad šalyje bus vykdomos laipsniškos politinės reformos, be to, bus priimtas ir nutarimas nuo kovo dvigubai padidinti atlyginimus.

Jemene padėtis vis labiau kaista – kovo 18 dieną šalies sostinėje Sanoje policija pradėjo šaudyti į mitingo dalyvius – 42 žmonės žuvo, daugiau kaip 100 sužeista. Kovo 19–20 dienomis įvykdyti dar keli policijos išpuoliai prieš Jemeno prezidento A. Salecho atsistatydinimo reikalaujančius piliečius – nušauti devyni žmonės, 25 sužeisti. Tokie agresyvūs teisėsaugos veiksmai sukėlė didžiulį pasipiktinimą – nuo kovo 21 dienos savanorių būriai ir į sukilusių piliečių pusę perėję kariuomenės daliniai kai kuriuose miestuose perėmė valdžią.

Nuo kovo 15 dienos Sirijoje prasidėjo masiniai mitingai, demonstracijos ir protestuotojų susirėmimai su policija. Per kovo 17–20 dienomis vykusius susirėmimus nušauta per dešimt protestuotojų, yra daug sužeistų. Nors policija ir kariuomenės specialiosios pajėgos bando sutramdyti šalį valdantį B. Asado režimą nuversti siekiančius protestuotojus, tačiau vargu ar tai pavyks padaryti. Sirijoje viena iš pagrindinių protestus rengiančių jėgų – pogrindinė islamo organizacija „Broliai musulmonai“.

Omane padėtis prieštaringa – čia vasario mėnesį ir kovo pirmoje pusėje vyko daug demonstracijų ir mitingų, kurių dalyviai reikalavo sultono pasitraukimo. Policijai malšinant protestus buvo nušauta 13 žmonių, per 120 sužeista. Nuo kovo vidurio protestai aprimo, kai kurie opozicijos lyderiai buvo uždaryti į kalėjimus. Bet šis ramybės laikotarpis gali būti tik tyla prieš audrą. Omane gyvena 3,2 milijono gyventojų. 80 procentų jų – arabai, likusieji indai, beludžiai ir persai. Omano arabai yra skirtingos kilmės: maždaug du trečdalius sudaro vadinamieji grynakraujai arabai, kilę iš genčių, kadaise atvykusių į šią teritoriją iš Jemeno, o kitas trečdalis – vadinamieji „musta-ariba“ – arabai mulatai, kilę iš mišrių šeimų, kuriose susimaišę arabai ir juodaodžiai afrikiečiai. Omanas yra turtinga nafta šalis, bet čia gyvena ir daug nuskurdusių žmonių, nes valdantieji kontroliuoja didžiulius turtus, o didžioji dalis dirbančiųjų gauna mažus atlyginimus, be to, socialinio aprūpinimo sistema menkai išvystyta.

Pastaruoju metu kai kuriuose spaudos leidiniuose ir internete pasirodo pranešimų, kad visi neramumai arabų kraštuose yra JAV palaikomos „spalvotosios revoliucijos“ ir kad permainos šiame regione daugiausia naudingos JAV. Tačiau atidžiau pažvelgus į arabų kraštuose besiklostančią situaciją, galima daryti išvadas, kad tokie kategoriški pareiškimai neatitinka tikrovės. Taip, JAV vyriausybei ar tam tikroms JAV korporacijoms yra naudingos esminės permainos kai kuriuose arabų kraštuose. Bet šios permainos labiausiai naudingos Iranui ir Turkijai. Egiptą valdantis H. Mubarako režimas buvo didelis Irano konkurentas, o dabar didelę įtaką Egipte įgyja organizacija „Broliai musulmonai“, artimai susijusi su Irano lyderiais. Iranui palankios permainos Tunise. Turkijai palankus Egipto, Tuniso ir Libijos režimų žlugimas.

Revoliucijų grandinė toliau žengia per arabų kraštus ir šio regiono šalyse įvyks dar daug esminių permainų – virs dar ne vienas arabų kraštus valdantis režimas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija