Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Susitikimai
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Katalikų pagalba Japonijai

Mindaugas BUIKA

Švč. M. Marijos šventovė Akitoje

Apsireiškimai Akitos šventovėje

Po stichinių nelaimių Japonijoje sustiprėjus apokaliptinėms nuotaikoms tarptautinė katalikų žiniasklaida priminė, kad įvykusio galingo žemės drebėjimo zonoje yra žymi katalikų šventovė, praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje išgarsėjusi apsireiškusios Švč. Mergelės Marijos perspėjimais dėl galimų kataklizmų žmonijai ir Bažnyčiai. Ši Dievo Motinos šventovė yra prie Akitos miesto, maždaug už 150 kilometrų į vakarus nuo žemės drebėjimo ir cunamio labiausiai nusiaubto regiono pagrindinio Sendajaus miesto. Pranešama, kad ir Akitos miestas buvo gerokai apgriautas per didžiausią Japonijos istorijoje beveik 9 balų galingumo žemės drebėjimą, tačiau cunamio sukeltos bangos jo nepasiekė. Pati Akitos Dievo Motinos bažnyčia, stovinti 1973 metais vykusių apsireiškimų vietoje Juzavadajo vietovėje, beveik nenukentėjo.

Ganytojo jubiliejus

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Kardinolas Audrys Juozas Bačkis Dainiaus TUNKŪNO nuotraukos

Kovo 18 dieną sukako 50 metų, kai Vilniaus arkivyskupas metropolitas Kardinolas Audrys Juozas Bačkis Romoje, Šv. Jono bazilikoje Laterane, buvo įšventintas kunigu. Penktadienį šiai progai skirtame vakare Arkivyskupo įsteigtame Bažnytinio paveldo muziejuje Jubiliatą kalbino talkininkai pasauliečiai – menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, filosofė Nerija Putinaitė ir poetas Antanas Gailius. Buvo parodytas biografinis fotopasakojimas ir skaidrės su Arkivyskupo pastangomis atkurtais bažnytiniais pastatais bei interjerais. Sukaktuvininką sveikino Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius su ministrais, parlamentinė grupė „Už žmogaus orumą“, kiti politikai ir gausiai dalyvavę akademinės bei kultūrinės visuomenės atstovai. Greta gėlių ir knygų daugelis sveikintojų Arkivyskupui įteikė paramą jo globojamiems šalpos projektams.

Pašaukti garbinti

Kun. Vytenis Vaškelis

Sekmadienio Evangelija liudija, kad Viešpats Jėzus keliaudamas į Galilėją užsuko į Samarijos miestą Sicharą (Jn 4, 5). Po kelionės Jėzus buvo nuvargęs, tačiau Jame plakė nenuilstama Širdis, kuri paskatino Jį sulaužyti klaidingą stereotipą – išankstinį žydų nusistatymą nebendrauti su samariečiais, kuriuos jie laikė nešvariais, tai yra nevertais apeiginio bendravimo. Todėl prisėdęs prie šulinio pailsėti Jėzus užkalbino samarietę, atėjusią pasisemti vandens.

Politikoje amžini tik interesai

Politologas prof. Algis Krupavičius

Algis Krupavičius – Kauno technologijos universiteto profesorius, kelių knygų apie Lietuvos ir regiono politiką autorius ir bendraautorius. Prof. A. Krupavičius – Lietuvos partinės sistemos žinovas, aktyviai reiškiantis savo požiūrį Lietuvos politikos klausimais spaudoje, radijuje, televizijose ir internete.

„XXI amžius“ paprašė politologo įvertinti praėjusių rinkimų į savivaldybes rezultatus ir pasakyti savo nuomonę, kas iš tikrųjų juos laimėjo. A. Krupavičiaus klausėme, ką jis manąs apie Lenkų rinkimų akcijos pergalę, Artūro Zuoko sugrįžimą, Viktoro Uspaskicho populiarumo priežastis. Mus domino ir politologo nuomonė apie žiniasklaidos įtaką rinkimams.

Pirmasis socialinis būstas Šakiuose per 20 nepriklausomybės metų

Gintarė Martinaitienė

Šiuolaikiškai pastatytas naujasis 24 butų socialinis būstas traukia akį. Akivaizdu, kad iš beveik 240 laukiančių eilėje bus ir nepatenkintų, tačiau visų poreikių patenkinti tiesiog neįmanoma

Per dvidešimt nepriklausomybės metų Šakiuose pastatytas pirmasis 24 butų socialinis būstas jau mėnesį džiugina naujuosius gyventojus. Pirmumo teisę pagal įstatymą gauti būstą turėjo našlaičiai ir neįgalieji, tačiau keletas butų atiteko ir jaunoms šeimoms.

Įteikė raktus

Šakiuose, Kęstučio gatvėje, pastatytas socialinis būstas yra pirmasis būstas pastatytas per dvidešimt nepriklausomybės metų. Neseniai namas, kuriame suprojektuoti 8 vieno kambario ir 16 dviejų kambarių butų buvo priduotas statybų užbaigimo komisijai ir perduotas seniūnijai, o vasario pabaigoje gyventojams buvo oficialiai įteikti raktai. Raktus gyventojams teikdami meras Juozas Bertašius, administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis, seniūnas Alfonsas Jakas, pavaduotojas Alvydas Balaševičius, UAB „Šakių vandenys“ padalinio vadovas Mindaugas Viltrakis ragino gyventojus gyvenamąsias patalpas prižiūrėti atsakingai, saugoti ir tausoti tai, ką gavo. „Suprantama, kad šiandien jums yra šventė. Svarbiausia, kad užtektų pinigų, būtų sveikatos ir viskas jums sektųsi“, – teikdamas raktus kalbėjo J. Bertašius. „Žinoma, ir per daug neįsijauskit, nes visgi būstas yra socialinis. Turit suprasti, kad tai jūsų turtas, už kurį jūs atsakote, kurį turite saugoti, taupyti bei naudoti racionaliai“, – kalbėjo seniūnas A. Jakas.

Plaukimo baseinas – dovana ateities kartoms

Gintarė Martinaitienė

Simbolinę juostelę atidarymo iškilmėse perkirpo (iš kairės) Prienų bendrovės „Rūdupis“ vadovas Naglis Jaruševičius, rajono meras Juozas Bertašius, prezidentas Valdas Adamkus, Tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas

Vasario 18 dieną ilgai lauktas vienas svarbiausių objektų Šakiuose – plaukimo baseinas – oficialiai atvėrė duris. Atidarymo iškilmėse dalyvavo gausus būrys žinomų žmonių, politikų, Seimo narių. Prezidentas Valdas Adamkus sakė, kad Šakius galima laikyti pavyzdžiu, kaip reikia įgyvendinti tokio lygio projektus. Pasak daugelio, šis baseinas bei jo atidarymas svarbus įvykis ne tik Šakiams, bet ir visai šaliai.

Gilus suvokimas tapti kunigu atėjo per šv. Mišias

Kun. Adolfas Juozapas Pudžemys savo kambarėlyje

Klaipėdos šv. Kazimiero parapijos altarista, kun. Adolfas Juozapas Pudžemys OFM kovo 26 dieną minės savo gyvenimo 70-metį, o kitais metais švęs kunigystės 40-metį. Su kunigu kalbėjosi Stasys Povilaitis.

Papasakokite apie save.

Gimiau 1941 m. kovo 26 dieną, pakrikštijo per Velykas – tais metais jos buvo balandžio 14 dieną. Krikštas – gal net truputį svarbiau už gimtadienį, nes jo metu užgimsti dvasiškai. Kai aš gimiau, mamai Elenai (buvusiai Meilytei) buvo 40 metų, o tėvui Stanislovui – 50, abu subrendę. Tėtis ir mama buvo kaimynai, kilę iš to paties Alkupio kaimo. Brolis Stasys už mane buvo net 17 metų vyresnis, tad augau beveik kaip vienturtis, nors mes, kaimo vaikai, tikrai nebuvome lepinami.

Pilietinės valios klodai

Giedrius Grabauskas -Karoblis

Lietuvoje daug kalbama apie gerai matomas problemas – didelius mokesčius, didėjantį  skurdą, klestinčią korupciją ir sąžiningų pareigūnų pastangas kovoti su šiuo reiškiniu. Tačiau reikia pažvelgti ir į daugelio problemų šaknis.

Lietuvoje stinga ne tik politinės bet ir elementarios pilietinės valios. Tai, kad politikai ima pinigus iš oligarchų, jau nieko nestebina. Štai kad ir Seimo valdančiosios daugumos įtakingo veikėjo M.A. pavyzdys – jis daug kalba apie demokratiją ir teisinę valstybę, bet pats ėmė didžiules pinigų sumas iš R. Stonio ir kitų oligarchų. Korumpuoti politikai negalėtų taip atvirai ir ciniškai veikti, jei Lietuvoje nestigtų pilietinės valios, o visuomenininkai, mokslininkai bei kultūros ir meno veikėjai drąsiai pasisakytų prieš tarpstančią korupciją ir nepotizmu paremtą „švogerių politiką“. Apmaudu, kad pilietinės valios apraiškų mūsų krašte mažoka, tačiau pradėti kaltinti tautą dėl visų Lietuvos bėdų, kaip daro bielinio tipo politologai ir didelę įtaką turintys laisvosios rinkos ekspertai, nereikėtų. Juk kriminalizuotas elitas kaip tik ir siekia, kad pilietinės valios pasireiškimai būtų tramdomi, o daugelis piliečių ne tik negintų savo teisių, bet ir būtų maži, nereikšmingi „sraigteliai“. Būtent korumpuoti politikai, pareigūnai ir oligarchai – kirkilai, čaplikai, stepučinskai, stoniai ir kiti politiniai vertelgos – pažemino, nuskurdino Lietuvą. Ir, svarbiausia, jie daugelį metų siekė ir tebesiekia, kad visuomenė būtų nupilietinta, kad mūsų krašte dominuotų tik fasadinis pilietiškumas, apsiribojantis gražiomis kalbomis per įvairias šventes, paradais ir kitokia paviršine veikla. Apie tikrąjį ir fasadinį pilietiškumą dar 2009 metais rašė Kovo 11-osios akto signataras A. Patackas: „Tėvynė, Tėvynės meilė, patriotizmas... Stengiuosi būti Lietuvos patriotas ir todėl nemėgstu paradų. Tai yra jais nepasitikiu. Taip, paradas yra gražu – kietas būgnų ritmas, vario dūdų spindesys, kostiumuoti valdžios atstovai, garbės kuopos šūviai, gilzių barškėjimas į grindinį, kur jas akimirksniu surenka berniūkščiai. Tačiau nepalieka įkyri mintis – kas būtų su jais, kas būtų su mumis visais, jei šūviai būtų tikri, parako kvapas – tikras, gniaužiantis paširdžius baimės replėmis, o mūšio inscenizacijos metu palieti raudoni dažai būtų tikras kraujas, kaip tada – 1991 metais?“

Apie nacizmą, rasizmą, ksenofobiją ir kitus baubus

Ir vėl skleidžiamas melas apie Lietuvą. Ir vėl pretekstas – tautiškai nusiteikusio jaunimo eisena Vilniuje kovo 11-ąją. Esą tai buvo neonacių, ksenofobų ir net fašistų maršas. Per žiniasklaidą parodytais kelių „skustagalvių“ jaunuolių veidais buvo norima visuomenei ir pasauliui įrodyti, kad Lietuvoje kyla fašizmas. Tą bandė įrodyti visokie „naujųjų kairiųjų“, „komunistų“, „tolerantų“ internetiniai portalai ir žiniasklaidos priemonės. O paskui į šmeižto ir juodinimo kakofoniją buvo įtraukti ir politikai, tarp jų – ir aukščiausi valstybės pareigūnai.  

Ateistai negalės išmesti kryžių iš mokyklų

Praėjusį penktadienį Europos žmogaus teisių teismo Didžioji kolegija paskelbė sprendimą byloje „Lautsi prieš Italiją“ dėl kryžių valstybinėse mokyklose. Juo atmestas ankstesnis sprendimas, reikalaujantis pašalinti kryžius iš mokyklų.

Bylos pradžia siekia 2002 metus. Italijos piliečiai, Italijos ateistų ir agnostikų racionalistų sąjungos (UAAR) nariai, kreipėsi į Abano Terme miestelio mokyklos, kurią lankė jų vaikai, tarybą reikalaudami pašalinti iš klasių Nukryžiuotąjį. Tėvų tvirtinimu, simbolis prieštarauja jų teisei suteikti vaikams ugdymą ir išsilavinimą, atitinkantį jų religinius ir filosofinius įsitikinimus – šiuo atveju ateistinius.