2011 m. kovo 25 d.
Nr. 23
(1903)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Katalikų pagalba Japonijai

Mindaugas BUIKA

Švč. M. Marijos šventovė Akitoje

Švč. Mergelę Mariją regėjusi japonė
vienuolė sesuo Agnė Kacuko Sasagava

Akitos Dievo Motinos statula,
pravirkusi kraujo ašaromis

Apsireiškimai Akitos šventovėje

Po stichinių nelaimių Japonijoje sustiprėjus apokaliptinėms nuotaikoms tarptautinė katalikų žiniasklaida priminė, kad įvykusio galingo žemės drebėjimo zonoje yra žymi katalikų šventovė, praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje išgarsėjusi apsireiškusios Švč. Mergelės Marijos perspėjimais dėl galimų kataklizmų žmonijai ir Bažnyčiai. Ši Dievo Motinos šventovė yra prie Akitos miesto, maždaug už 150 kilometrų į vakarus nuo žemės drebėjimo ir cunamio labiausiai nusiaubto regiono pagrindinio Sendajaus miesto. Pranešama, kad ir Akitos miestas buvo gerokai apgriautas per didžiausią Japonijos istorijoje beveik 9 balų galingumo žemės drebėjimą, tačiau cunamio sukeltos bangos jo nepasiekė. Pati Akitos Dievo Motinos bažnyčia, stovinti 1973 metais vykusių apsireiškimų vietoje Juzavadajo vietovėje, beveik nenukentėjo.

Švč. Mergelę Mariją regėjo 42 metų japonė vienuolė sesuo Agnė Kacuko Sasagava, priklausiusi Šv. Eucharistijos tarnaičių bendruomenei. Kaip rašė Italijos ir Jungtinių Valstijų katalikų spauda, tuose mistiniuose reiškiniuose Dievo Motina išpranašavo dabartinę ir gal net didesnes katastrofas, kurios laukia Japonijos ir pasaulio, jeigu nebus atgailos už nuodėmes ir atsivertimo. Pranešama, kad per 1973 metų spalio 13 dieną vykusį apsireiškimą Švč. Mergelė Marija seseriai Agnei kalbėjo: „Jeigu žmonės neatgailaus ir neatsivers, Dievas Tėvas paskirs baisią bausmę visai žmonijai. Tai bus didesnė bausmė nei (biblijinis) tvanas, toks, kokio dar niekas nėra regėjęs: iš dangaus užplūs ugnis, kuri sunaikins didelę dalį žmonijos, tiek geruosius, tiek ir bloguosius, nepagailėdama nei kunigų, nei tikinčiųjų. Išlikusieji bus taip nuniokoti ir atsidūrę neviltyje, kad pavydės mirusiesiems. Šėtonas taip įsiskverbs į Bažnyčią, kad susipriešins kardinolai su kardinolais ir vyskupai su vyskupais; kunigai, kurie mane garbina, bus išniekinti priešingai manančių kitų konfratrų. Maldos namai ir altoriai bus vandalų išplėšti. Bažnyčioje bus pilna tų, kurie priims kompromisus, o šėtonas daugelį kunigų ir pašvęstų sielų suvilios apleisti tarnystę Viešpačiui. Velnias savo įniršį ypač nukreips prieš Dievui atsidavusius asmenis.“ Liūdėdama dėl tokių praradimų ir pažymėjusi, kad „jeigu sunkių nuodėmių skaičius taip didės, daugiau gali nebūti jų atleidimo“, Dievo Motina kvietė kuo dažniau kalbėti Rožinio maldą, ypač už Popiežių, vyskupus ir kunigus, nes tik malda kartu su atgaila gali padėti išvengti šios nelaimės.

Pranešama, kad praėjus dvejiems metams po šių apsireiškimų ir perspėjimų Akitos šventovės koplyčioje esanti Švč. Mergelės Marijos statula pradėjo ašaroti kraujo ašaromis. Tai per vėlesnius šešerius metus pasikartojo daugiau nei šimtą kartų. Po išsamaus šio mistinio reiškinio bažnytinio tyrimo 1984 metų balandį tuometinis Niihatos – šios diecezijos teritorijoje yra minėta šventovė – vyskupas Jonas Šojiras Itas paskelbė, kad apsireiškimo įvykiai Akitoje yra vertintini kaip tikrai antgamtiniai ir kad visi tikintieji gali garbinti Akitos Dievo Motiną.

Vyskupo tyrimų rezultatai buvo perduoti į Vatikaną tolesniam nagrinėjimui ir įvertinimui. Tuo užsiėmė Tikėjimo mokslo kongregacija, kuriai vadovavo kardinolas Jozefas Ratcingeris. Po dokumentuotos liudijimų peržiūros 1988 metų birželį kardinolas J. Ratcingeris paskelbė galutinį verdiktą, kad vietinio japonų vyskupo vertinimai dėl Dievo Motinos apsireiškimų ir perduotų žinių Akitoje yra patikimi ir verti tikinčiųjų pamaldumo. Italų katalikų spauda tuomet pranešė, kad, kardinolo J. Ratcingerio (dabartinio Šventojo Tėvo) nuomone, Dievo Motinos apsireiškimai ir mokymas 1917 metais Fatimoje (Portugalija) ir 1973 metais Akitoje (Japonija) yra „iš esmės tapatūs“.

Japonų vyskupų akcijos

Šiuos prasmingus beveik keturių dešimtmečių senumo įvykius gerai žino ir dabartinis Niihatos vyskupas Tarcizijus Isao Kikučis, kuris kaip tik eina ir Japonijos „Caritas“ pirmininko pareigas ir kartu su kitais šalies ganytojais koordinuoja katalikišką paramą žemės drebėjimo ir cunamio aukoms. „Didžiulė nelaimė atnešė ne tik sunkias materialines ir fizines pasekmes, bet ir dvasinius pažeidimus, – sakė žiniasklaidai ganytojas. – Mes esame ir būsime su žmonėmis, kurie prarado artimuosius, prarado viską ir glaudžiasi laikinose prieglaudose, neturėdami į ką atsiremti“. Vyskupas T. Kikučis dėkojo visiems, kurie labdaringais įnašais ir maldomis nuo pat katastrofos pradžios remia Japonijos žmones. „Mes esame labai dėkingi už šį solidarumą. Parama tikrai reikalinga, bet maldos taip pat svarbios šioje išbandymų situacijoje“, – pažymėjo Japonijos „Caritas“ vadovas.

Krikščionių Japonijoje yra palyginus nedaug, jie sudaro tik 0,4 proc. iš 127 milijonų šalies gyventojų (didžiausia dalis yra šintoistai ir budistai), bet stengiasi aktyviai prisidėti prie vyriausybės ir kariuomenės gelbėjimo pastangų, globoti be būsto likusias ir išblaškytas šeimas. Labiausiai žemės drebėjimo ir cunamio nusiaubtos Sendajaus vyskupijos teritorijoje yra apie 11 tūkstančių katalikų, kurie sudaro 0,15 proc. šio regiono gyventojų (iš viso čia gyvena daugiau kaip 7,2 milijono). Diecezijoje yra 53 parapijos ir 13 misijų centrų ir šiose struktūrose darbuojasi 27 dieceziniai kunigai, 19 kunigų vienuolių, penki broliai vienuoliai ir 262 seserys vienuolės. Gautais pranešimais dėl nelaimės Sendajaus vyskupija prarado vieną kunigą, nuo 1961 metų Japonijoje dirbantį kanadiečių misionierių tėvą Andrė Lašapelį. Šis 76 metų dvasininkas mirė nuo širdies smūgio, ištikusio per žemės drebėjimą.

Sendajaus vyskupas Martinas Tecuo Hiraga kovo 17 dieną paskelbtame kreipimesi paguodė nelaimės aukas ir padėkojo visiems už dieceziją pasiekusią paramą. Pareiškimas buvo padarytas kaip tik tą dieną, kai į Sendajų susirinkę aplinkinių vyskupijų ganytojai įsteigė paramos aukoms koordinavimo centrą, kuriame daugiausia darbuojasi savanoriai.

„Šiuo tragišku laiku, kai didelis žemės drebėjimas ir cunamis sukėlė precedento neturinčią katastrofą prie mūsų šalies šiaurės rytų pakrantės, mus pasiekė daugybė nuoširdžių užuojautos ir dvasinio artumo pareiškimų bei dosnios aukos iš visos Japonijos ir užsienio. Mes esame labai dėkingi už šias mintis ir maldas bei kiekvieną paramą“, – teigė ganytojas. Pažymėjęs susirūpinimą keliančias žinias iš pažeistos Fukušimos branduolinės jėgainės, vyskupas M. Hiraga teigė, kad įsteigtojo Sendajaus vyskupijos paramos centro uždavinys ne tik teikti pagalbą, bet ir rinkti informaciją dėl galimų tolimesnių veiksmų.

Centrą, kurio veikla suplanuota ateinantiems šešiems mėnesiams, kartu su šiuo Bažnyčios hierarchu įsteigė Niihatos vyskupas T. Kikučis ir Saitamos diecezijos vyskupas Daidžis Tanis. Sendajaus paramos centrui nusprendė vadovauti pats vyskupas M. Hiraga, o jo pavaduotoju bus vyskupijos kancleris kunigas Petras Širas Komacu. Šis dvasininkas, kalbėdamas su žiniasklaidos atstovais, džiaugėsi gausia materialine ir finansine parama ir jaunų savanorių entuziazmu. Anot kunigo P. Komacu, didžiausia problema dabar yra „degalų stygius ir griuvėsių užblokuoti keliai, dėl ko sunku pasiekti už Sendajaus miesto pagalbos laukiančius žmones“. Bažnytinės paramos grupės glaudžiai bendradarbiauja su valdžios ir kariuomenės siunčiamais gelbėtojais, suteikia jiems patalpas.

Sendajaus vyskupijos paramos centro įkūrimu kovo 18 dienos pareiškime džiaugėsi ir Japonijos vyskupų konferencijos pirmininkas Osakos arkivyskupas jėzuitas Leonas Junas Ikenaga. Jis pažymėjo, kad „regimi tam tikri atgimimo ir atsistatymo ženklai“, tačiau dar labiau reikia ilgalaikių pastangų, kad būtų atkurtas normalus gyvenimas.

Ganytojas priminė, kad labai svarbu yra melstis už nelaimės aukas ir pateikė savo sukurtą maldą šia intencija. Japonijos episkopato vadovas maldoje prašo Gailestingojo Dievo „padėti ir padrąsinti tuos, kurie kenčia šio sukrėtimo akivaizdoje“, „greičiau priartinti dienas, kai visi galėsime saugiai gyventi“. O tiems, kurie prarado savo gyvybes šioje nelaimėje, Viešpats yra prašomas „suteikti ramybės atilsį Jo esamybėje“.

Visuotinio solidarumo raiška

Arkivyskupas L. Ikenaga priminė, kad vieną pirmųjų užuojautos ir padrąsinimo telegramų popiežiaus Benedikto XVI vardu kovo 12 dieną jam atsiuntė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė. Jis pažymėjo, kad šiuo dramatišku laiku Šventasis Tėvas užtikrina visiems japonams savo dvasinį artumą. „Jis meldžiasi už tuos, kurie žuvo, už liūdinčius dėl artimųjų ir draugų netekties bei prašo jiems Dievo palaimos, stiprybės ir paguodos. Šventasis Tėvas taip pat reiškia savo pamaldų solidarumą visiems, kurie gelbėja ir suteikia paramą šios nelaimės aukoms“, – rašė kardinolas T. Bertonė. Kovo 13 dieną susitikęs su piligrimais Romos šv. Petro aikštėje šventadienio vidurdienio maldai popiežius Benediktas XVI jau pats kalbėjo apie stichinės nelaimės Japonijoje pasekmes.

„Brangūs broliai ir seserys, visiems stipriai įsirėžė staigių ir tragiškų pasekmių didžiulio žemės drebėjimo ir po to sekusio cunamio Japonijoje vaizdai, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Noriu dar kartą pabrėžti savo dvasinį artumą šios brangios šalies žmonėms, kurie su tokiu kilnumu ir ryžtu įveikia šių sukrėtimų pasekmes.“ Vėl pabrėžęs, kad meldžiasi už aukas ir jų šeimas bei kiekvieną, „patyrusį kentėjimus dėl tų baisių įvykių“, popiežius Benediktas XVI drąsino visus gelbėtojus dėl jų „pagirtino atsidavimo teikiant paramą“. Beje, Šventasis Tėvas vienas pirmųjų pasiuntė Japonijos vyskupų konferencijai asmenišką 100 tūkstančių dolerių auką, skirtą Sendajaus diecezijos paramos fondo veiklai. Apie tai kovo 16 dieną Vatikano radijui kalbėjo Popiežiškosios „Cor Unum“ tarybos atstovas monsinjoras Antonis Figeireda, pabrėždamas, kad popiežiaus Benedikto XVI iniciatyva skatins didesnį solidarumą Japonijai visame pasaulyje.

Iš tikrųjų daugelio pasaulio šalių nacionaliniai episkopatai be jokio atidėliojimo pareiškė prisijungiantys savo malda ir norintys suteikti pagalbą Tekančios saulės šalies gyventojams. Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų konferencijos pirmininkas Niujorko arkivyskupas Timotis Dolanas savo laiške Japonijos episkopato vadovui arkivyskupui L. Ikenagai pabrėžė, kad amerikiečių hierarchai ir visi tikintieji vienijasi maldoje su japonais šiuo sunkiu išbandymų metu. Jis pastebėjo, kad JAV Katalikų Bažnyčia tuoj pat stengėsi išsiaiškinti, kokią humanitarinę pagalbą galėtų suteikti per Japonijos „Caritą“.

Australijos vyskupų konferencijos pirmininkas Adelaidės arkivyskupas Filipas Vilsonas savo laiške Osakos arkivyskupui L. Ikenagai išreiškė „giliausią užuojautą dėl naikinančio žemės drebėjimo ir cunamio“. Jis pažymėjo, kad Australijos vyskupai ir visi žmonės nuo pat pirmųjų žinių apie nelaimę susitelkė maldoje, pasirengę „suteikti bet kokią praktinę pagalbą, kurios prireiktų“. Anglijos vyskupų konferencija šalies tikinčiuosius pakvietė melstis už žemės drebėjimo aukas Japonijoje ir publikavo specialią maldą. Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininkas Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Andre Ventrua kovo 13 dieną, sekmadienį, šalies sostinės katedroje vadovavo specialioms pamaldoms už Japoniją. Šia intencija Prancūzijos didžiojoje Lurdo Dievo Motinos šventovėje buvo aukojamos visos šv. Mišios kovo 16 – 20 dienomis.

Su Airijos primo Armago arkivyskupo kardinolo Šiono Bredžio paraginimu už nelaimės ištiktą Japoniją kovo 12 dieną buvo meldžiamasi visose šalies parapijose. „Aš drąsinu kiekvieną per savo maldas ir draugiškumo liudijimą patvirtinti solidarumą japonų išeivių bendruomenei, gyvenančiai Airijoje“, – teigė ganytojas. Beje, gausūs japonai migrantai aktyviai įsijungė į paramos savo tautiečiams katalikiškas akcijas įvairiose pasaulio šalyse. Vokiškai kalbančiuose Europos kraštuose – Australijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje – per liturgines pamaldas buvo renkamos aukos Japonijai. Vokietijos episkopato vadovas Mainco arkivyskupas Robertas Coličius laiške Japonijos vyskupams ir kreipimesi į savo šalies tikinčiuosius pabrėžė maldos ir dosnios broliškos paramos vienovę sunkios nelaimės akivaizdoje. Tarptautinė žiniasklaida taip pat atkreipė dėmesį, kad nepaisant „istoriško priešiškumo“, Pietų Korėjos katalikai labai dosniai ir sparčiai įsijungė į pagalbos teikimą savo kaimynei Japonijai. Su Pietų Korėjos sostinės Seulo arkivyskupo kardinolo Mykolo Čion Džinsuko paraginimu aukos šiam tikslui renkamos visose šalies diecezijose.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija