Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Čia saugoma medicinos istorija

Bronius VERTELKA

Muziejaus puoselėtojas Vitalijus Panava

Anų laikų stomatologinė įranga

Seni chirurginiai įrankiai

Panevėžio ligoninės požeminėje erdvėje veikia vienintelis Lietuvoje visuomeninis medicinos muziejus. Jį puoselėja ir eksponatais gausina šios gydymo įstaigos Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas Vitalijus Panava.

Muziejus – požemyje

Anksčiau muziejui patalpas nuomojo už ligoninės tvoros. Bet ėmus pro stogą varvėti, namui tapus nesaugomu, imta gelbėti tai, kas buvo sukaupta. Ligoninės vadovybė geranoriškai suteikė patalpas. Kelių metrų gylyje esanti slėptuvė atrodo egzotiškai, jos erdvę saugo masyvios, geležimi apkaustytos durys. Čia išlikusi ventiliacijos sistema, netgi veikia dyzelinis variklis. Ligoninei iškilus pavojui, šiose patalpose netgi būtų galima daryti operacijas. Ten, kur dabar muziejus, buvo ligoninės slėptuvė, paruošta dirbti ekstremaliomis sąlygomis.

Chirurgo aistra muziejininkystei ir istorijai

Sovietmečiu G. Petkevičaitės- Bitės name buvo įsikūręs medicinos darbuotojų profsąjungos komitetas, kurio pirmininku dirbo jaunas gydytojas V. Panava. Dirbant istoriniame pastate užsimezgė ryšiai su muziejininkais. Tada ir kilo mintis kaupti muziejui tinkančius eksponatus. 1986–1988 metais medicinos darbuotojų profsąjungai priklausė visos miesto medicinos įstaigos, kurios dabar praktiškai yra po vienu stogu ir vienoje ligoninėje. Ir visos kažką turėjo.

V. Panava nuo vaikystės buvo įpratintas saugoti ir tausoti daiktus. Turi išsaugojęs savo senelių ar prosenelių instrumentus, kurie dabar eksponuojami (chirurgo mama buvo stomatologė, senelė – medicinos seselė). Čia yra ir V. Panavos mamos dovanota koja minama dantų gręžimo mašina.

Galima pamatyti tai, kas tapo retenybe

 Neseniai ligoninės salėje vyko gydytojos pediatrės Liudvikos Knizikevičienės knygos apie sveikatos apsaugą nuo seniausių laikų iki 1990 metų Panevėžyje pristatymas. Be Panevėžio, nė vienas miestas neturi panašios knygos. Ir tiktai Panevėžio ligoninėje iš vertę išsaugojusių daiktų kuriamas muziejus. Lietuvai tapus laisva, matėsi, kad viskas, kas buvo iki to laikotarpio, gali pradingti. Užtat dabar muziejuje galima pamatyti, kokiomis primityviomis priemonėmis dirbo gydytojai, bet sugebėdavo tą patį padaryti, ką užsienyje su naujausia aparatūra. Muziejuje apsilankę V. Panavos kolegos nustemba pamatę instrumentus, su kokiais dirbo prieš 30 metų.

Ir daiktai, išimti iš žmogaus organizmo

Muziejuje minutes ir valandas skaičiuoja laikrodis, gamintas prieš 80 metų, kabėjęs ligoninės vestibiulyje. O štai svetimkūniai, ištraukti iš kvėpavimo takų arba iš stemplės, renkami nuo 1934 metų. Tarp jų ir raktelis, raudonarmiečio žvaigždė, rankinis laikrodis. Ši kolekcija kaupta nuo prieškario laikų ir visą sovietmetį. Muziejuje eksponuojami įvairūs nuryti ir chirurgų išimti daiktai.

Atkurtas ir gydytojo darbo kabinetas. Jame spinta ir stalas dar iš prieškario medicinos punkto, kuriame tikrindavo kareivių sveikatą. Senovinis veidrodis iš asmeninės gydytojo kolekcijos irgi tinka prie interjero. Čia galima pamatyti ir pirmąjį Lietuvoje inkstų hemodializės aparatą. Ant sienos – chirurgo V. Kuzmos, gydytojo A. Domaševičiaus atidarytos apskrities ligoninės personalo nuotraukos, prieškaryje universitetą baigusios stomatologės diplomas. Išsaugotas VEF gamybos pokarinis radijo aparatas. Dar reikia sutvarkyti senų nuotraukų albumą. „Tai, kas dabar nelabai įdomu, po 15 metų gali atrodyti egzotika“, – sako chirurgas. Skyriaus vedėjo svajonė – įrengti tokią operacinę, kokia buvo prieš 60–70 metų. Tam jau pradžia yra – senos lempos ir stalai, senoviniai instrumentai.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“