Kultūros zona

Laikas ir žmonės

Praminanti takelius

Bronius VERTELKA

Nevėžio bendruomenės namų vadovė Stasė Eigirdienė Autoriaus nuotrauka

Rudenį Stasė Eigirdienė pažymės savo kultūrinės veiklos 30-metį. Nevėžio bendruomenės namų vadovė konkurse „Mūsų kaimo šviesuolis 2010“ nominuota kaimo gyvosios kultūros ir tradicijų puoselėtoja.

Iš Viešintų kilusi S. Eigirdienė sako, kad jos gyvenimo tikslas – skatinti kaimo žmones prasmingai gyventi, raginti juos rieškučiomis semti kultūros turtus. Mama buvo pribuvėja, ėjo per gryčias ir „gaudydama vaikus“ žinojo labai daug gražių istorijų. Tėvelis mūrijo krosnis, tad irgi eidamas per kiemus gerų dalykų prisižiūrėdavo. Visa tai Stasei įaugo į kraują.

Mokydamasi Vilniaus buhalterinės apskaitos technikume kaip vijurkas sukosi šokių ratelyje. Dėstytojai jai ne kartą siūlė imtis choreografijos. Pagal paskyrimą atvykusi į Panevėžio rajoną ir įdarbinta buhalterės pavaduotoja, aktyviai dalyvavo saviveikloje. Nutraukti buhalterės darbą S. Eigirdienė buvo priversta gimus dukrai (išaugino sūnų ir dvi dukras), kadangi vaikų darželio ar mokyklos Limeikiuose nebuvo. Po metų jai pasiūlė kultūros namų vadovės vietą (kažkodėl neužsilaikydavo vadovai). Prašė padirbėti nors laikinai, žadėjo, kad turės laiko ir dukrą prižiūrėti. O kultūros namai – viso labo tik šokių salė, jokio atskiro kambarėlio. Įdavė raktus, kad atrakintų salę šokiams. Tačiau Stasė padarė tikrą perversmą: į Limeikius pasilinksminti sunkvežimiais sulėkdavo jaunimas iš Raguvos, Troškūnų, net Panevėžio. Laikraštyje buvo parašyta, jog iki Limeikių trūksta geležinkelio.

Stasė užčiuopė gyslą, kaip galima veiklai išjudinti ir vyresnio amžiaus žmones. Apsistojusi pas Kruopus ilgais vakarais girdėdavo pasakojimus, koks dainingas, darbštus ir išmaningas buvęs Nibragalio kaimas. Stasė, neturėdama muzikinio išsilavinimo, sugebėjo rasti raktelį į moterų širdis. Po metų Nibragalio etnografinis ansamblis išėjo į didžiąją sceną – dalyvavo Panevėžyje vykusioje saviveiklinių meno kolektyvų apžiūroje. Ansamblio mielai laukė ir dainų šventėse. Dainininkėms niekas nevadovauja, suėjusios pačios repetuoja. Jau pasirodė Nibragalio etnografinio ansamblio įdainuotų dainų kompaktinis diskas bei knygelė apie kolektyvą. Tuo daugiausia rūpinosi S. Eigirdienė. Šis kraštas nuo seno garsėjo ir šauniomis duonos kepėjomis, apylinkėje netrūko sodybų su duonkepėmis krosnimis, tad S. Eigirdienei kilo mintis surengti duonos kepimo šventę. Pasirinko Onos Buliauskienės sodybą Patrakių kaime. Patraukė didelis kiemas, kuriame – gryčiukė su didele duonkepe krosnimi. Šeimininkė nenoriai sutiko priimti sakydama, kad ten netvarkinga. Pačios moterys tvarką namelyje padarė: išklijavo sienas popieriais, senus namų apyvokos daiktus sunešė į klėtelę ir visa tai dar S. Eigirdienė nufotografavo. Šaunių ir įsimenančių duonos kepimo švenčių O. Buliauskienės sodyboje buvo ne viena. S. Eigirdienė užmaišyti tešlą, kepti duoną ir pyragus išmoko iš savo mamos. Iš tų duonos kepimo švenčių išėjo knygutė „Visur duona su pluta“.

Rugsėjo paskutinį sekmadienį Tumagalio kaimo Marijonos Lazauskienės ir Veronikos Seliavaitės sodyboje rengiamas Šv. Juozapo atlaidų pakermošis. Senovinė seserų troba labai tvarkinga, su išlikusia duonkepe krosnimi, kurioje telpa net aštuonios „blėkelės“ (didžiausiam baliui galima prikepti). Į pakermošį po Šv. Juozapo atlaidų Raguvėlės bažnyčioje sueina iki 100 žmonių, gyvenančių ar gyvenusių Tumagalyje. Kuncegalio kaime pas Povilą ir Genovaitę Skrebes organizuoja bulviakasio pabaigtuves „Bobų vasarą“. Čia skaitoma poezija, kepamos bulvės.

Veronikos Zimnickaitės sodyba, stovinti prie pat Nibragalio ir Pavašuokių kaimo ribų, tinkama vieta „mojavoms“. Šeimininkė dainuoja Nibragalio etnografiniame ansamblyje, 50 metų giedojo Raguvėlės bažnyčios chore. Tapo tradicija Limeikiuose rengti Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidų pakermošį, vykstantį pačiame vidurvasaryje. Renkasi į senovinę, nors negyvenamą sodybą, kuria šeimininkai geranoriškai leidžia naudotis.

Šiemet 100 metų sukaktį šventęs Limeikių gyventojas Antanas Urbonas pasakojo iš tėvo girdėjęs, kad limeikiečiai vyrai dažnokai užsukdavo į žydo karčemą. Sunerimo moterys, jog reikia kažką daryti – šv. Mišias užpirkti ar kryžių statyti. Jauni kaimo vyrai suderėjo, kad metus negers ir ta intencija pastatys kryžių. Jis iškilo prieš 110 metų Limeikiuose su lenkiškomis raidėmis užrašytais žodžiais „Vyrų pundacija“.

Rinkdamiesi į Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidų pakermošį Limeikiuose iš pradžių prie kryžiaus pasimeldžia, pasikalba apie darbus, prisimena išėjusius į amžinybę. Užsuka į kapines, ant artimųjų kapų uždega žvakutes. O po atlaidų sodyboje šoka, dainuoja, dalijasi atsiminimais. Šventėms S. Eigirdienė renkasi senovės dvasią išlaikiusias sodybas. Retsykiais sodybų šeimininkai be didelio noro sutinka priimti, net piktokai pašneka, bet tik taip atrodo: kaimo žmonės išliko geranoriški ir išmintingi. Stasę traukia tos trobas, kurių lubas laiko išsikišę mediniai balkiai, nuo plovimo suplonėjusios grindys.

Persirengę Trim Karaliais, šiemet sėdo į arklio traukiamas roges ir aplankė net 27 sodybas. Suko į tuos kiemus, kuriuose laukė, kurių šeimininkai kaimo šventėse dalyvauja ar dėl ligos negali jose dalyvauti. Kartais S. Eigirdienė išgirsta, kad daugiau bendraujanti su kaimuose ar vienkiemiuose gyvenančiais, bet pamiršta įsikūrusius gyvenvietėje. „Bet čia gyvenantys patys yra neaktyvūs, neina į renginius. Gal todėl, kad dirbti važinėja į Panevėžį ar Raguvą, o grįžę nori pabūti šeimos rate, pabendrauti. O kviečiame visus – per laiškanešę skelbimėlius įduodame“, – kalbėjo bendruomenės namų vadovė.

Bendruomenės namuose norėtų S. Eigirdienė įrengti seklytėlę, kad būtų galima praktiškai supažindinti su senaisiais amatais. Čia ir duoną pamokytų kepti. Pati Eigirdienė kiekvieną renginį fotografuoja, mėgsta fiksuoti ir gamtos vaizdus. Turi surinkusi kilnojamąją fotoparodą „Duonos kelias“ apie duonos kepimo šventes, derliaus nuėmimą, grūdų kūlimą. Renka gydomųjų ar kitokių savybių turinčias žoleles, net sugeba iš jų ateitį išburti. Tokia buvo jos senelė iš tėčio pusės Julijona Mažylienė, kuri mokėjo suteikti veterinarines paslaugas ir buvo puiki pasakotoja.

 Nevėžis, Panevėžio rajonas

© 2011 „XXI amžius“