2011 m. balandžio 6 d.
Nr. 26
(1906)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Minėsime Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties metines

Balandžio 10 dieną minėsime Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties metines (1875 09 22–1911 04 10). Net ir praėjus šimtmečiui, M. K. Čiurlionio fenomenas nepaliauja stebinti, šio menininko portretas tebėra mįslingas dviem tarpusavyje konkuruojančiais jo talento profiliais. Tai kompozitorius, lietuvių muzikos klasikas, kurio sukomponuotas garsų pasaulis iki šiol skleidžia kultūrinį XX a. pradžios aromatą – ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Vokietijos ar Rusijos. Kita jo sielos pusė – dailininko genijus, mistiškais simboliais išsiliejęs drobėse...

Balandžio 9 dieną 19 valandą Lietuvos nacionalinė filharmonija rengia simfoninės muzikos vakarą, kuriam Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas maestro Juozo Domarko, su Irena Milkevičiūte ir profesoriumi Vytautu Landsbergiu parengė originalią programą. Tai tarsi muzikinė XX a. pradžios ir pabaigos – Čiurlionio ir Šenderovo kūrinių – sankirta. Prieš koncertą, 18 valandą,  filharmonijos II aukšto fojė (prie Didžiosios salės) bus atidaryta M. K. Čiurlionio namų parengta paroda „Čiurlionis Lietuvoje ir pasaulyje“. Parodą numatyta eksponuoti iki gegužės pabaigos.

Vakaro pirmoje dalyje – keturių Čiurlionio kompozicijų vėrinys. Koncerto pradžioje skamba 1901 metais sukurta simfoninė poema „Miške“. Tada Varšuvoje gyvenęs Čiurlionis ką tik parašytą poemą pristatė Lenkijos politiko, diplomato Maurycy’o Zamoyskio inicijuotam konkursui ir pelnė specialų žiuri pagyrimą. Simfoninei poemai būdingas giedras lyrizmas, perteikiantis panteistines nuotaikas ir Dzūkijos miškų garsovaizdžius. Tai liudija ir paties kompozitoriaus apibūdinimas: „prasideda tyliais, plačiais akordais, tokiais kaip kad tylus ir platus yra lietuviškų pušų ošimas.“ Šio kūrinio, dedikuoto bičiuliui E. Moravskiui, Čiurlionis taip ir neišgirdo – pirmą kartą poema „Miške“ buvo atlikta Sankt Peterburge po jo mirties praėjus daugiau kaip dešimtmečiui.

Specialiai šiam vakarui skirtas iš trijų Čiurlionio fortepijoninių opusų – variacijų „Sefaa Esec“ tema, VL 258, pjesės „Tėve mūsų“, VL 260, ir Fugos b-moll, VL 345, sukomponuotas Triptikas fortepijonui ir orkestrui. Minėtos kompozicijos, nors jų parašymą skiria vos keleri metai, rodo be galo sparčią kompozitoriaus kūrybinės minties evoliuciją link konstruktyvaus simbolistinio garsų pasaulio. Variacijų ciklas „Sefaa Esec“ ir miniatiūra „Tėve mūsų“ parašyti 1904 metais, kai Čiurlionis buvo įnikęs į tapybą, Varšuvoje lankė dailės pamokas pas K. Stabrauską, K. Krzyżanowskį, F. Ruszczycą, K. Tichį. Tuo metu fortepijoninių variacijų cikluose Čiurlionis pradėjo naudoti savo atrastą serijinį melodinės organizacijos principą. Fuga b-moll – tai vienas paskutinių ir reikšmingiausių Čiurlionio kūrinių, rašytas 1908–1909 m. ir tarsi įkūnijantis vizualias „Pasaulio sukūrimo“ abstrakcijas. Idėja šias fortepijonines kompozicijas sujungti į triptiką kilo M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojui prof. Vytautui Landsbergiui. Jo paskatintas Viktoras Barsovas 1998 metais atliko minėtų kūrinių transkripciją, orkestro partiją redagavo Pavelas Koganas, fortepijono partiją – V. Landsbergis. Solo fortepijonu koncerte atliks prof. V. Landsbergis.

Koncerto antroje dalyje skamba  vieno ryškiausių mūsų šalies kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Anatolijaus Šenderovo kūrinys muzikinė dedikacija M. K. Čiurlioniui „Skambi naktis... Ir žalios pušys skrenda...“ sopranui, mušamiesiems, arfai, čelestai ir simfoniniam orkestrui. 2007 metais parašyta kompozicija, autoriaus teigimu, – iš žodžio kilęs kūrinys, jame tekstas tolygus muzikai. Kūrinyje skamba Lacrimos tekstai iš knygos „Irtis į gilumą“ (2002), kurią parašyti poetę įkvėpė Čiurlionio dailė (beje, knygos paantraštė – „Žvilgsniai per M. K. Čiurlionio paveikslus“). A. Šenderovas pasirinko 12 eilėraščių, greta jų – ištraukos iš Čiurlionio aforizmų (cituojama iš V. Landsbergio knygos „Žodžio kūryba“, 1997). Kūrinys dedikuotas Lietuvos operos primadonai Irenai Milkevičiūtei, jo inspiratorei, dainuosiančiai ir šiame koncerte.

Visą balandžio 10 dieną, sekmadienį, M. K. Čiurlionio atminimui skirti renginiai vyks ir Kaune. 

12 val. Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 14a) bus aukojamos šv. Mišios už M. K. Čiurlionį. Visus šio iškilaus menininko kūrybos mylėtojus kviečiame pagerbti  jo atminimą.

14–16 val. nepraleiskite progos apsilankyti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55), kuriame saugoma didžiausia M. K. Čiurlionio palikimo kolekcija.  Čia muziejininkai ir menotyrininkai atskleis genialaus menininko paveikslų ir fotografijų paslaptis. Šią dieną nemokamai bus vedamos lankytojų  pamėgtos specializuotos ekskursijos  „Angelai“, „Pasakos“, „Muzika“, „Fotografija M. K. Čiurlionio dailėje“. (Į šias temines ekskursijas registruotis iš anksto telefonu (8 37) 22 14 18.)

16 val. Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje vargonų muzikos improvizacija M. K. Čiurlionio paveikslų temomis. Vargonuos tarptautinių konkursų laureatas Jean-Baptiste Dupont (Prancūzija).

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija