Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir visuomenė
Lietuva
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kai žmogaus likimą lemia anoniminių liudininkų prielaidos

Prokurorai siekia, kad buvęs Rygos OMON milicininkas būtų įkalintas iki gyvos galvos

Gintaras Visockas

Buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas-Nikulinas, kurį prokurorai Rolandas Stankevičius ir Saulius Verseckas siekia įkalinti iki gyvos galvos Autoriaus nuotrauka

Medininkų žudynių byla artėja prie paskutiniojo etapo. Jau galima nuspėti, koks bus Vilniaus apygardos teismo verdiktas – prokurorai Rolandas Stankevičius ir Saulius Verseckas oficialiai pareikalavo, kad buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas-Nikulinas būtų baudžiamas griežčiausia bausme – kalėjimu iki gyvos galvos. Prokurorų manymu, byloje surinkta užtektinai įrodymų, jog jis dalyvavo Medininkų žudynėse. Sigitos Bieliauskienės vadovaujama teisėjų kolegija atmetė visus buvusio Rygos OMON milicininko K. Michailovo-Nikulino advokatų prašymus. Taigi daugiau nebus atlikta jokių papildomų ekspertizių, tyrimų, nebus į teismą kviečiami ir advokatų nurodyti liudininkai. Žodžiu, keršto ištroškę primityvieji patriotai (juos filosofas Arvydas Šliogeris yra apibūdinęs dar griežčiau) gali džiūgauti: vargu ar vienintelis kaltinamasis omonininkas K. Michailovas-Nikulinas bus išteisintas.

Lenkijos parlamentarai reikalavo pakeisti Lietuvos švietimo įstatymą

Balandžio 7 dieną į Lietuvą atvykę Lenkijos parlamentarai buvo numatę, kaip sakė parlamentarė Ursula Augustyn, kelti klausimą dėl lenkiškų pavardžių rašymo Lietuvoje, švietimo, žemės grąžinimo, dvikalbių gatvių ir vietovių pavadinimo. Švietimo srityje esą „galima daug padaryti, nes įstatymas dar neįsigaliojo“. Lietuvos ir Lenkijos parlamentų delegacijos Vilniuje aptarė Lietuvos švietimo įstatymą ir lenkų norą uždaryti dvi lietuviškas mokyklas. Kaip sakė Parlamentinės asamblėjos delegacijos pirmininkas Algis Kašėta, lenkai nusiteikę karingai, o Lietuva prašo lenkų pagrįsti, kodėl reikia uždaryti minėtas mokyklas. Jo teigimu, lenkų delegacija atvyko su išankstine nuostata, kad Lietuvoje priimtas švietimo įstatymas yra labai žalingas, dėl jo pablogės Lietuvos lenkų padėtis. „Tokia pozicija nėra paremta jokiais faktais, o tik nuogąstavimais. Kaip galima būti prieš tai, kad lenkų jaunimas geriau išmoktų lietuvių kalbą, turėtų geresnes perspektyvas mokytis, įsidarbinti. Vyriausybė yra numačiusi išimtis, kad tautinių mažumų gausiai gyvenamuose rajonuose klases galėtų sudaryti ne penkiolika, o tik dvylika vaikų“, – kalbėjo A. Kašėta. „Nusiteikimas labai karingas. Nieko nuostabaus – Lenkijos žiniasklaida šitam klausimui skiria labai daug dėmesio ir kursto aistras. Lenkų pasisakymai ta tema atsiduria pirmuose puslapiuose, rudenį Lenkijoje vyks Seimo rinkimai, bijau, kad ta retorika išliks gana aukšta“, – apie tolesnį bendravimą kalbėjo politikas.

Apie lenkišką išdidumą

Linas Šalna

Lietuvos visuomenę supykdė V. Tomaševskio pasakymas, kad lietuviai turi integruotis į Vilniaus krašto lenkų bendruomenę. Lietuvos dienraščiui komentuodamas Švietimo įstatymo pataisas, numatančias, kad nuo ateinančio rugsėjo tautinių mažumų mokyklose lietuviškai bus mokoma ne tik lietuvių kalbos, bet ir geografijos, istorijos bei pilietiškumo pagrindų, buvęs Lietuvos Seimo narys, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, ir Europos Parlamente, ir Lenkijoje skundžiantis Lietuvą, paklaustas, kaip lenkai, prastai mokėdami valstybinę lietuvių kalbą, integruosis į Lietuvos gyvenimą, atrėžė: „Kur integruotis? Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada. /.../ Tai jūs turite šitame krašte integruotis, nes jūs čia atvažiavote. Jūsų protėviai turi čia integruotis. O mes neturime integruotis. Čia mūsų žemė. Nueikite Vilniuje į senas kapines – vien lenkiškos pavardės“. Paklaustas, kodėl integruotis, t .y. mokyklose mokytis daugumą dalykų lenkiškai turi nuo seno Punsko apylinkėse, Lenkijoje, gyvenantys lietuviai, į tarptautinius politikos vandenis išplaukęs vilnietis sakė, kad lietuviai šito klausimo nekelia, o štai Lietuvoje gyvenančios lenkų tautinės mažumos valia buvo išreikšta – surinkta 60 tūkstančių parašų.

Paroda kaimui ir miestui

Benjaminas ŽULYS

Prieš šimtą metų Marijampolėje įvyko pirmoji Lietuvoje žemės ūkio paroda. Jos iniciatorius bei organizatorius buvo tuometinis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius.

Neseniai Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) vyko 16-oji tradicinė pavasarinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2011“ ir 32-oji, rengiama universitete. Tai buvo didžiausia tokio profilio paroda (ekspozicijos plotas 22 hektarai), trukusi tris dienas. Pirmosios parodos plotas užėmė tik tris su viršum hektarus, ir eksponatų gausa,  įvairove, kokybe toli gražu neprilygo dabartinei. Šiais metais parodoje dalyvavo 240 įvairių firmų, bendrovių, įmonių, asociacijų, aukštųjų mokyklų atstovų, apie 400 smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų, tautodailininkų. Be to, atvyko nemažai žemės ūkio technikos, žemės ūkio produktų gamintojų iš 17-os užsienio valstybių: Danijos, Vokietijos, Suomijos, Čekijos, Olandijos, Baltarusijos, Lenkijos ir kitų šalių. Apie 20 proc. dalyvių parodoje dalyvavo pirmą kartą.