2011 m. balandžio 13 d.
Nr. 28
(1908)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Apie Bažnyčios solidarumą darbininkams

Mindaugas BUIKA

Prisimintas Jono Pauliaus II mokymas

Popiežius Benediktas XVI
su jam dovanotu metalurgų šalmu

Šventąjį Tėvą sveikina plieno
liejyklos darbininkas

Popiežius Benediktas XVI savo socialiniame mokyme nuolat pabrėžia Bažnyčios artumą darbo žmonėms ir jų rūpesčiams. Kovo 26 dieną Vatikane Šventasis Tėvas susitiko su beveik dešimčia tūkstančių Terni miesto (Umbrijos provincija) plieno liejyklų dirbančiųjų, jų šeimų nariais ir visa vietine vyskupija. Šia piligrimyste į Romą buvo paminėtos Dievo tarno Jono Pauliaus II apsilankymo Terni mieste, Italijos metalurgijos lopšyje ir centre, 30-osios metinės. 1981-ųjų kovo 19 dieną čia netrukus palaimintuoju skelbiamas Šventasis Tėvas Jonas Paulius II su plieno liejyklų darbuotojais paminėjo šv. Juozapo, darbininkų globėjo, liturginę šventę.

Kaip tik nuo savo pirmtako prisiminimo popiežius Benediktas XVI ir pradėjo savo kalbą į Vatikano didžiąją audiencijų salę susirinkusiems Terni darbininkams ir jų šeimoms, kuriuos atlydėjo vietinės diecezijos ordinaras vyskupas Vinčensas Palja. Buvo pabrėžtas Jono Pauliaus II solidarumas, draugystė ir meilė darbo pasauliui, išreikšta keliose socialinėse enciklikose ir asmeniškuose susitikimuose su darbo žmonėmis per gausius vizitus Italijoje bei tarptautinėse kelionėse. „Aš taip pat jau pačią pirmąją išrinkimo dieną pristačiau save kaip „nuolankų Viešpaties vynuogyno darbininką“, todėl šiandien kartu su jumis norėčiau prisiminti visus darbininkus ir patikėti juos šv. Juozapo Darbininko globai“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI.

Popiežius pažymėjo, kad Terni gali didžiuotis savo veiklos rezultatais taip pat kaip ir išvystyta darbo kultūra. Šis pažangos kelias nebuvo lengvas, susidurta su daugeliu sunkumų – kad ir pastaruoju metu išgyventa ekonomikos krizė, atvedusi į stambiosios pramonės nuosmukį. „Industrijos stabilumo krizė yra sunkus išbandymas visam miesto gyvenimui, nes reikia permąstyti savo ateitį“, – pripažino Šventasis Tėvas. Šiuo požiūriu ekonominiai sunkumai kelia nerimą ir Bažnyčiai, kuri rūpinasi visuotine dirbančiųjų ir jų šeimų gerove. Popiežius priminė ir Terni vyskupo V. Paljos žodžius susitikimo pradžioje sveikinant Benediktą XVI dėl pramonės išgyvenamų problemų, kaip ir Bažnyčios įsipareigojimo skelbti „vilties Evangeliją ir prisidėti prie labiau teisingos ir žmogaus vertos visuomenės kūrimo“.

Šventasis Tėvas savo kalboje Terni metalurgams atkreipė dėmesį į dvi su darbo tema tiesiogiai susijusias problemas: patį užimtumo klausimą ir saugumą darbo vietoje. „Visada svarbu prisiminti, kad darbas yra fundamentalus asmens ir visuomenės gyvenimo elementas, – sakė Popiežius. – Jeigu pasidaro sunku susirasti darbą, iškyla grėsmė ir pačiai visuomenei, kurios egzistencija turi atitikti bendrojo gėrio poreikius“. Jis priminė savo socialinėje enciklikoje išreikštą Bažnyčios mokymo nuostatą, jog visuomeninio ir politinio veikimo prioritetiniu uždaviniu turi būti nuolatinio užimtumo užtikrinimas.

Darbas – atpirkimo slėpinys

Kalbėdamas apie darbo saugumą Benediktas XVI pažymėjo, kad ši problema ypač aktuali metalurgijoje, kur neretai įvyksta skaudžių nelaimingų atsitikimų. Ypač skaudu, kai darbo vietoje aukomis tampa jauni žmonės, dėl kurių netekties labai išgyvena šeimos. Panaši padėtis yra ir Terni mieste išvystytoje chemijos pramonėje, apie kurios saugumo aktualijas taip pat nuolat užsimena vietos vyskupas V. Palja. „Šių nuogąstavimų akivaizdoje aš jums jaučiu ypatingą artumą ir atiduodu jus į Dievo rankas, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Noriu, kad šios problemos būtų įveiktos ir jums būtų užtikrintas saugus, orus ir stabilus darbas.“

Benediktas XVI akcentavo, kad darbinė veikla ne tik suvienija žmones, bet ir priartina prie Dievo: juk pats Jėzus jaunystėje buvo darbininkas ir didžiąją savo žemiškojo gyvenimo dalį praleido Juozapo amatininkiškoje dirbtuvėje. Šv. Mato evangelijoje (Mt 13, 55) aiškiai užsimenama, kad Nazareto gyventojai pažinojo Jėzų pirmiausia kaip dailidės sūnų. Popiežius pastebėjo, kad jo pirmtakas Jonas Paulius II prieš trisdešimt metų kalbėdamas Terni apie darbo Evangeliją pirmiausia nurodė į tą faktą, kad „Dievo Sūnus, tapdamas žmogumi, dirbo rankomis“. Per šią fizinio darbo patirtį Išganytojas įžengė į didįjį žmogaus ir pasaulio atpirkimo darbą.

Tai tuo labiau pabrėžia darbinės veiklos kilnumą, nes žmogaus darbas yra įjungtas į patį atpirkimo slėpinį. Tai svarbu suprasti žvelgiant į darbą iš krikščioniškosios perspektyvos, nes dažnai darbas yra suprantamas tik kaip naudos gavimo įrankis, o kartais įvairiose pasaulio vietose jis tampa netgi išnaudojimo priemone. Tokiu išnaudotojišku darbu, už kurį nemokamas normalus atlyginimas ir nesudaroma saugi darbo aplinka, darbinė veikla prieštarauja pačiai sau – tai yra tampa nukreipta prieš žmogaus orumą. Kaip tik šiuo požiūriu reikėtų vertinti ir sekmadienio darbo problemą, išskyrus tas išimtines aplinkybes, kai šventadieninis budėjimas yra privalomas. „Deja, mūsų visuomenėse, veikiančiose pagal vartojimo ritmą, iškilo grėsmė pasiglemžti šventės ir sekmadienio šventimo prasmę, kuri yra Viešpaties ir bendruomeniškumo diena“, – apgailestavo popiežius Benediktas XVI.

Jis savo kalboje labai teigiamai įvertino Terni vyskupo V. Paljos pastoracines pastangas skatinti sekmadienio Eucharistijos šventimą, kuris neša gražius rezultatus. „Iš Eucharistijos, kurioje Kristus pristato save aukščiausioje meilėje, mes mokomės gyventi visuomenėje kaip krikščionys, taigi daryti ją labiau svetinga, solidaria ir dėmesinga kiekvieno, ypač silpno, poreikiams“, – aiškino Šventasis Tėvas. Taigi, toks gyvenimas, kada sekmadienio Eucharistijos šventimas tampa centriniu kiekvienam individui ir visai bendruomenei, taip pat turi ir aiškią socialinę prasmę, nes kuria visuomenę, susietą meilės ryšiu.

Baigdamas savo kalbą popiežius Benediktas XVI dar kartą patikino, kad bažnyčia visuomet remia ir skatina visus siekius „garantuoti saugų, orų ir stabilų darbą kiekvienam“. Reikšdamas artumą darbo žmonėms ir  jų šeimoms, Šventasis Tėvas meldė, kad Viešpats palaimintų jų triūsą ir jų ateitį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija