Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir visuomenė
Lietuva
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Lenkija mini prieš metus žuvusį savo prezidentą

Lenkai mini prieš metus prie Smolensko įvykusią lėktuvo katastrofą, kurioje žuvo 96 Lenkijos piliečiai, tarp jų ir prezidentas Lechas Kaczynskis

Žuvusio prezidento L. Kaczynskio brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis minint tragiško įvykio metines

Lenkijoje minima prieš metus prie Smolensko įvykusi lėktuvo katastrofa

Prieš metus, 2010 m. balandžio 10-ąją, pasaulį sukrėtė tragiška žinia: vykdamas į Smolenską katastrofą patyrė Lenkijos lėktuvas. Tada žuvo 96 Lenkijos delegacijos nariai, tarp jų ir prezidentas Lechas Kaczynskis bei daug labai aukštas pareigas einančių Lenkijos valstybės veikėjų. Lenkijos delegacija vyko paminėti 1940 metais Katynėje nužudytų lenkų karininkų aukas. 1939 m. rugsėjo 1 dieną nacių Vokietijai užpuolus Lenkiją, pagal Ribbentropo–Molotovo sutarties slaptuosius protokolus Raudonoji armija rugsėjo 17-ąją peržengė Sovietų Sąjungos ir Lenkijos sieną ir beveik be pasipriešinimo užėmė rytines Lenkijos provincijas. Į raudonarmiečių nelaisvę pateko apie 230 tūkstančių Lenkijos karių. Dešimtadalis jų, NKVD manymu, kaip politiškai aktyviausi ir patriotiškiausi, buvo uždaryti į specialias stovyklas tardymui, tradiciškai apkaltinus kontrrevoliucija. 1940 m. kovo mėnesį Stalinas ir jo parankiniai įsakė atsikratyti belaisviais. Kozelsko, Ostaškovo, Starobelsko lageriuose kalėjusių bei rytinėse Lenkijos vaivadijose suimtų lenkų sunaikinimo operacija, dokumentuose apibūdinta kaip „stovyklų ištuštinimas“, prasidėjo 1940 m. kovo 21 dieną. Balandžio mėnesį Katynės miške ir kitose vietose buvo sušaudyta ir bendrose duobėse užkasta 21 857 žmonės, kartu su kariškiais – profesoriai, mokytojai, diplomatai, tarnautojai, inžinieriai, dvasininkai, rašytojai, menininkai ir kt.

Praėjus vieneriems metams po tragedijos abi šalys vis dar ginčijasi dėl šios katastrofos aplinkybių tyrimo, bendros istorijos problemos taip pat, regis, niekur nedingo. Rusijos tyrėjai kaltę dėl Smolensko katastrofos suvertė Lenkijai, darydami išvadą, kad prezidento lėktuvo pilotai mėgino nutupdyti lainerį pavojingomis meteorologinėmis sąlygomis. Didelę įtampą sukėlė Maskvoje veikiančios Tarpvalstybinės aviacijos komisijos (TAK) pareiškimas, jog kai kurie aukšti Lenkijos pareigūnai buvo įėję į pilotų kabiną ir spaudė lakūnus rizikingai tupdyti lėktuvą. Lenkų pasipiktinimą taip pat sukėlė tyrėjų pastaba, kad Lenkijos oro pajėgų vado Andrzejaus Blasiko, kuris buvo užėjęs į pilotų kabiną, kraujyje rastas nedidelis kiekis alkoholio. Kaip sako nepriklausomi Rusijos apžvalgininkai, atrodo, kad TAK gavo nurodymą paskelbti, jog Rusija visiškai nekalta dėl šios katastrofos, ir atitinkamai suformulavo savo ataskaitą. Lenkijos ekspertai tvirtino, kad Rusijos oro eismo kontrolieriai pateikė netikslius duomenis apie matomumą ir oro sąlygas likus kelioms akimirkoms iki lėktuvo sudužimo. Rusijos tyrėjas Vladimiras Markinas praėjusią savaitę pareiškė, kad Lenkija greitai nesureagavo į Rusijos prašymą pateikti informaciją apie atliekamą tyrimą – pareigūnai pateikė atsakymus tik į dvi iš šešių pateiktų užklausų. Taigi vėl kalta nukraujavusi Lenkija. Penktadienį V. Markinas sakė, kad balandžio 16–30 dienomis Rusijos tyrėjų grupė vyks į Lenkiją dalyvauti pareigūnų ir kariuomenės personalo, atsakingo už lėktuvo ir įgulos paruošimą skrydžiui, apklausoje.

Per apklausą esą norima išsiaiškinti, ar prieš skrydį įgula buvo teisingai ir pakankamai informuota ir kokiais dokumentais remiantis buvo nustatytos procedūros, kurių lenkų pilotai laikėsi skrydžio Rusijos teritorijoje metu ir mėgindami nusileisti kariniame oro uoste prie Smolensko.

Pagal istorinių nuoskaudų naštą su Lenkija ir Rusija galėtų varžytis tik nedaugelis šalių. Lenkija buvo dingusi iš pasaulio žemėlapio ilgiau nei šimtmetį, kai buvo pasidalyta Rusijos, Austrijos ir Vokietijos imperijų. Valstybingumą ši šalis atgavo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Vėl tapusi nepriklausoma 1918 metais, Lenkija kariavo su naujai susikūrusia Sovietų Sąjunga, vėliau kentė dvigubą nacių ir sovietų okupaciją Antrojo pasaulinio karo pradžioje, kuriai sąlygas sudarė 1939 metais pasirašytas slaptas Sovietų Sąjungos ir Vokietijos paktas. 1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD išžudė daugiau nei 20 tūkst. į nelaisvę paimtų Lenkijos karininkų ir elito atstovų keliose vietose, tarp jų Katynės miške netoli Smolensko. Lenkus taip pat skaudina faktas, kad 1944 metais Raudonoji armija prie Varšuvos laukė, kol nacių pajėgos žiauriai numalšins Lenkijos sostinę apėmusį pasipriešinimo judėjimo sukilimą. Katynės žudynių aukas pirmieji aptiko dalį Sovietų Sąjungos okupavę naciai, kurie teisingai nustatė, jog šias žudynes vykdė NKVD. Tačiau po karo Sovietų Sąjunga melagingai paskelbė, jog dėl Katynės žudynių kalta nacistinė Vokietija. Šis melas gyvavo iki pat komunistinio režimo žlugimo. Šia tema iki pat praeitų metų Rusijoje buvo vengiama kalbėti, tačiau po L. Kaczynskio lėktuvo katastrofos Maskva pagaliau perdavė Lenkijai su šiais įvykiais susijusius dokumentus, o Valstybės Dūma paskelbė rezoliuciją, kurioje pripažįstama Sovietų Sąjungos kaltė. Pasak per Katynės žudynių minėjimą pernai kalbėjusio V. Putino, galima spėti, kad Stalinas troško keršto ir davė įsakymą sušaudyti lenkų kariškius. Taip Maskva visus nusikaltimus priskyrė vienam asmeniui, nors akivaizdu, kad juos prieš savo ir kitų tautų piliečius darė visa sistema, daro išvadą apžvalgininkas Česlovas Iškauskas. Apžvalgininko pastebėjimu, nors naujieji SSRS ir Rusijos lyderiai puse lūpų pripažino stalinizmo nusikaltimus, Katynės įvykiai ir toliau liko atvira Lenkijos ir Rusijos santykių žaizda. Tie santykiai įgavo dar keistesnę ir tragiškesnę kryptį po Lenkijos valstybinės delegacijos žūties.

Lenkijos visuomenė ir valdžia yra susiskaldžiusi ir katastrofos priežasčių klausimu, ir požiūriu į žuvusį prezidentą. Balandžio 1-ąją Lenkijos prokuratūra galutinai atmetė pasikėsinimo versiją. Lenkijos generalinis prokuroras Andrzejus Seremetas sakė: „Mes neradome įrodymų, kurie galėtų patvirtinti šią versiją.“ Be to, A. Seremetas pranešė, kad Lenkijos karinė prokuratūra nebetirs aplinkybių, susijusių su tragiškai pasibaigusio skrydžio organizavimu, šį klausimą tirs civiliniai tyrėjai.

„Teisės ir teisingumo“ partija, vadovaujama L. Kaczynskio brolio dvynio Jaroslawo Kaczynskio, pasiūlė Varšuvos centre pastatyti paminklą aviakatastrofoje žuvusiam prezidentui Lechui Kaczynskiui. Valdančioji partija „Piliečių platforma“, žuvusio prezidento priešininkė, tam pasipriešino.

Interviu Vokietijos žurnalui „Focus“ žuvusio valstybės vadovo duktė Marta Kaczynska, kiekvieno mėnesio 10-ąją dieną tėvų bute uždeganti žvakutę ir pagal katalikų tradiciją einanti į bažnyčią, kalbėjo apie jai kylančias abejones dėl tikrosios tėvų žūties priežasties. Ji teigė, kad jos netenkina tyrimas, nes „tiek Lenkijos, tiek Rusijos vyriausybė, atrodo, neturėjo noro greitai išsiaiškinti nelaimės priežastis“. Be to, Martos nuomone, vykstant tyrimui „Lenkija negali bendradarbiauti su Rusija, privalo būti prašytoja“. Jai lieka neaiškūs tikrieji prieštaravimai aiškinantis lėktuvo katastrofos priežastis: kodėl esant tokioms orų sąlygoms oro uostas Smolenske nebuvo uždarytas, kas ir kodėl dispečeriams įsakė ruoštis lėktuvo nutūpimui, o ne nukreipti jį į atsarginį oro uostą, kodėl, nepaisant pakartotinių komandų, lėktuvas vėl nepakilo, bet leidosi, kol sudužo, kodėl praėjus dienai po nelaimės sudužusio lėktuvo dalys buvo neatsakingai sunaikintos, užuot jas išsaugojus. Lenkijos vyriausybinio lėktuvo juodoji dėžė yra rusų rankose – lenkų ekspertai iki šiol negalėjo jos įvertinti. Lenkai gavo tik nuorašą ir garso kopiją, bet dėl jų tikrumo kyla abejonių. Oro uosto žemėlapiai, kuriuos turėjo lenkų pilotai, buvo pasenę, nėra paaiškinimo ir dėl tokio staigaus rūko susidarymo. Lenkijos atstovas rusų tyrimo komisijoje turi tik stebėtojo statusą ir prie svarbių tyrimų nėra prileidžiamas. Beje, spauda skelbia, kad jis pats daugelį kartų stabdė lenkų specialistų dalyvavimą ir nė karto neprotestavo. Į klausimą, ar tai reiškia, jog lenkų vyriausybė sąmoningai apsunkina tiesos paieškas, Marta atsakė, kad negalinti to pasakyti: „jos pozicija man nesuprantama. Veikiausiai ji labai baiminasi santykių su Maskva pablogėjimo, nes nusileido rusų diktatui“. Ji teigė: „Jeigu kalbama apie nelaimingą atsitikimą, Rusijai būtų naudinga įsileisti tarptautinius tyrėjus, kurie įrodytų, jog viskas vyko deramai, nėra jokios rusų kaltės ir nebūta jokių kėslų. /.../ Nesu sąmokslo teorijų šalininkė, bet daugelis absurdų neleidžia atmesti ir pasikėsinimo“. Marcinas Dubienieckis, M. Kaczynskos-Dubienieckos vyras ir atstovas žiniasklaidai, pareiškė: „Šiandien hipotezė dėl sąmokslo nužudyti Lenkijos prezidentą yra tikėtina labiau nei bet kada anksčiau“. Yra priežasčių, dėl ko Rusija galėjo norėti Lenkijos prezidento mirties: Maskvai nepalankus politikas galėjo ir vėl laimėti per artėjančius rinkimus, Lenkijos reakcija į 2008 m. rugpjūčio įvykius Gruzijoje ir Rusijai priešiška Lenkijos politika Europos Sąjungoje. M. Dubienieckis apkaltino MAK, kuris tyrė nelaimės priežastis, svarbių faktų nuslėpimu, pavyzdžiui, pilotų bandymą, likus 22 sekundėms iki tragedijos, nebetūpti ir kilti aukštyn, nors lėktuvas jau buvo per žemai.

Praėjus metams po tragiškos prezidento L. Kaczynskio žūties jo motina Jadwiga Kaczynska, atsigavusi po sunkios ligos ir patirto šoko, pirmą kartą prabilo apie prezidentinio lėktuvo katastrofą ir kritikavo dabartinę Lenkijos valdžią. Artėjant Lenkijos tragedijos pirmosioms metinėms sukurtame Anitos Gargas filme „10.04.10“ J. Kaczynska pasakoja: „Bijau, kad tai nebuvo paprasta katastrofa. Apie tai, kad mano mylimo Lešeko ir jo žmonos daugiau jau nebėra gyvų, sužinojau tik gegužės pabaigoje. Po to nemačiau prasmės toliau gyventi, tačiau vėliau nusprendžiau išaiškinti paslėptą tiesą apie katastrofą. Tada, kai gulėjau ligoninėje, aš sapnavau labai baisų sapną. Mano sūnaus lėktuvas buvo atakuotas ore. Apie šį baisų sapną papasakojau dviems medicinos seselėms, ir viena jų labai išsigando. Vėliau apie tai niekam nepasakojau, nes bijojau, kad sapnas gali išsipildyti“. Paslaptingai skamba Kaczynskių motinos žodžiai apie tai, kad rusai iki šiol negrąžino lenkams savirašių ir neatidavė daugelio skrodimų protokolų kopijų. J. Kaczynska sako: „Žuvo žmonės, buvę prie valstybės vairo, o valstybė jų nemini. Tai reiškia, kad tos valstybės, tiesą sakant, nėra, vadinasi, nėra valdžios...“  85 metų J. Kaczynskai tas faktas, kad rusų tyrėjai supjaustė į gabalus katastrofą patyrusį lėktuvą, įrodo, jog „kažkas yra stipriai suinteresuotas paslėpti pėdsakus“. L. Kaczynskio dukra Marta filme kalba apie slaptą sandėrį arba „tylų susitarimą“ tarp premjero Tusko ir Putino. Ji įsitikinusi, kad šiuos aukštus asmenis turėtų apklausti Lenkijos prokuratūra.

Šalį apėmęs susipriešinimas labai skiriasi nuo prieš metus klestėjusios vienybės. Opozicinė „Įstatymo ir teisingumo“ partija (PiS), kuri yra įkurta velionio prezidento ir jo brolio dvynio, buvusio premjero J. Kaczynskio, paragino savo šalininkus sekmadienį dalyvauti masinėje atminimo ceremonijoje. Memorialinis renginys vyko 6–22 val. Varšuvoje, prie prezidentūros. Prieš metus toje pačioje vietoje susirinkusi didžiulė minia žmonių reiškė gedulą ir pagarbą, degino žvakeles. PiS nusprendė boikotuoti oficialius atminimo renginius. Po tragedijos tarp PiS ir premjero Donaldo Tusko vadovaujamos centro dešiniosios Pilietinės platformos partijos (PO) vyksta nesutarimai. J. Kaczynskis gina savo teisę elgtis kaip jam atrodo tinkama. „Mano asmeninis gedulas niekada nesibaigs, – sakė jis. – Kad tai suprastumėte, turite turėti dvynį“. J. Kaczynskis siekia, kad Varšuvoje būtų pastatytas didelis memorialas Smolensko tragedijos aukoms. Jis mano, kad nepakanka paminklo, pastatyto sostinės kapinėse, ir memorialinės lentos prie prezidentūros.

 Šių metų sausį Rusijai paskelbus tyrimo išvadas, J. Kaczynskis pareiškė, kad ši ataskaita yra pasityčiojimas, ir apkaltino Lenkijos vyriausybę, kad ši leido Rusijai vadovauti tyrimui.

Praėjusį šeštadienį į Smolenską iš Lenkijos atvykusi Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos aukų artimųjų delegacija, vadovaujama Lenkijos prezidento žmonos Annos Komorowskos, buvo nemaloniai nustebinta, nes lėktuvo katastrofos vietą žyminčiame akmenyje pamatė pakeistą lentelę su atminimo įrašu. Pirmojoje, kurią padovanojo Katynės žudynių šeimų draugijos pirmininkas tuojau po katastrofos, buvo parašyta: „Atminti 96 lenkams, kurie 2010 m. balandžio 10 d. žuvo lėktuvo katastrofoje prie Smolensko su prezidentu Lechu Kaczynskiu, vykdami į sovietų nusikaltimo 70-ųjų metinių iškilmingą minėjimą Katynės miške, kur 1940 metais buvo žudomi karo belaisviai, Lenkijos kariuomenės karininkai.“ Naktį prieš atvykstant delegacijai iš Lenkijos lentelė buvo pakeista. Joje atsirado naujas užrašas, jame nebeliko tos dalies, kurioje buvo minimos Katynės žudynės. Todėl sekmadienį į aukų paminėjimą atvykęs prezidentas B. Komorowskis gėles dėjo ne prie atminimo  lentelės, bet prie medžio.

Lenkai sekmadienį minėjo pirmąsias lėktuvo katastrofos metines. Daugelio aukų artimieji anksti sekmadienį susirinko į mišias Varšuvos oro uoste, į kurį pernai po tragedijos buvo parskraidinti 96 vėliavomis uždengti karstai. Tada visa šalis vieningai gedėjo savo prezidento, pirmosios ponios ir aukšto rango karininkų bei politikų. Dabar ši katastrofa padidino Lenkijos politinį ir socialinį susiskaldymą. Jį demonstruoja ir tai, kad šį sekmadienį buvo surengti alternatyvūs atminimo renginiai. Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos prie Smolensko pirmųjų metinių išvakarėse Varšuvoje įvyko antivyriausybinė, antirusiška demonstracija. Maždaug du tūkstančiai žmonių žygiavo pro Belvederį, kuriame gyvena Lenkijos prezidentas B. Komorowskis, pro Lenkijos vyriausybės rūmus, o vėlai vakare žygį baigė prie Rusijos ambasados Lenkijoje pastato, kur sudegino Rusijos premjero Vladimiro Putino iškamšą. Demonstrantai nešė transparantus su užrašais: „Katynės žudynės – 1940, Smolensko žudynės – 2010“, „Putinas – žudikas, Tuskas – išdavikas“, „Migla nepaslėps Lenkijos išdavikų“, „Smolenskas 2010. Tylėjimas yra melas.“ Dienraščio „Gazeta Polska“ vyriausiasis redaktorius Tomaszas Sakiewiczius Lenkijos spaudos agentūrai PAP sakė, jog „lenkai nori sužinoti, kodėl žuvo jų prezidentas, kuris vyko ne į karą, o pasimelsti prie lenkų didvyrių kapų“. „Kodėl žuvo mūsų prezidentas, kuris niekam nenorėjo padaryti skriaudos, nes vyko su taikos misija. Jeigu rusai nori tikro susitaikymo, turi kada nors į šiuos klausimus atsakyti“, – rodydamas į Rusijos ambasadą kalbėjo redaktorius. Pasak jo, demonstrantai reikalavo, kad Lenkijai būtų perduoti visi su Smolensko katastrofa susiję dokumentai, juodosios dėžės, lėktuvo nuolaužos. Demonstrantai rankose laikė popiežiaus Jono Pauliaus II ir komunistinio saugumo karininkų ir agentų nužudyto kunigo Jerzy Popieluszko portretus. Sekmadienį, minint Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos pirmąsias metines, Varšuvoje įvyko dar keturios demonstracijos. Prie prezidento rūmų Varšuvoje vyko mitingas, kuriame buvo reikalaujama, kad atsistatydintų premjeras D. Tuskas. Daugelis lenkų ragino surengti tarptautinį lėktuvo katastrofos tyrimą. Policija neleido parlamentarams drauge padėti vainikų ir gėlių prie Prezidento rūmų – už apsauginio barjero buvo įleista tik dešimt Seimo deputatų ir žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio brolis Jaroslawas.

Tragiškai žuvusį Lenkijos prezidentą prisiminė ir JAV prezidentas Barakas Obama.

Popiežius Benediktas XVI sekmadienį palaimino Lenkiją ir visą lenkų tautą ir pareiškė, kad kartu su lenkais meldžiasi už prezidento lėktuvo katastrofos aukas, praneša Lenkijos spaudos agentūra PAP.

Po „Viešpaties Angelo“ maldos Vatikane popiežius lenkiškai pasakė, jog vienijasi su lenkų tauta minint Lenkijos prezidento ir kitų asmenų žūtį, ir prisijungia prie šios ypatingos tautinės maldos. „Tegul Kristus, kuris yra mūsų gyvenimas ir prisikėlimas, priims žuvusiuosius savo globon ir sustiprins jūsų širdis išgyvenant šį skaudų įvykį. Iš visos širdies laiminu Lenkiją ir visus lenkus“, – sakė Šventasis Tėvas.

Savaitgalį ir Lietuvoje buvo paminėtos pirmosios Lenkijos Respublikos prezidento L. Kaczynskio, jo žmonos Marijos ir Lenkijos valstybinės delegacijos narių žūties metinės. Šv. Jonų bažnyčioje vykusiame koncerte „In memoriam“, skirtame Smolensko katastrofos aukų atminimui pagerbti, dalyvavo prezidentas V. Adamkus su žmona, premjeras A. Kubilius ir kiti Vyriausybės nariai.

Nuotraukos iš „Rzeczpospolita“

© 2011 „XXI amžius“