Kur statysime Tautos namus
Vytautas Visockas
Gedimino kalnas pavojuje, Arkikatedros sienos trūkinėja, Valdovų rūmai neužbaigti, Lukiškių aikštė apleista, Tautos namai nepastatyti... Tai anaiptol ne visos bėdos, bet ir jų pakanka, kad skaudėtų širdį. Kodėl mes tokie nevykėliai? Nieko nesugebame pastatyti, pradėto užbaigti? Stadioną tik iš trečio karto arba įveiksime, arba griausime. Ir už tai niekas nepasodintas, niekam nuo galvos nė plaukas nenukrito. Panašu į visuotinį sabotažą: juo blogiau, juo geriau. Mokame tik vogti. Milijonais. Vagiame taip, kad mūsų Temidė nieko blogo nemato, nes juk ji užrištomis akimis. Žurnalistui, išdrįsusiam pasakyti tiesą apie generolą, ji pliekia iš peties, o Kėdainių kniaziui paslaugiai leidžiama pabėgti į Maskvą, paskui grįžti, po to išvykti į Briuselį... Tokių pavyzdžių tūkstančiai. Jie varo į neviltį.
|
Apie partinę saviveiklą
Saulius Stoma
Daug karčių žodžių pasakyta apie savivaldą Lietuvoje. Mūsų politinės sistemos ydingumas čia atsiskleidžia dar grubesnėmis formomis nei parlamentiniame lygmenyje. Tačiau tokio atstovaujamosios demokratijos nuosmukio, kokį matome po pastarųjų rinkimų, dar nėra buvę. Nenoriu kartoti visiems žinomų bėdų, apie kurias ir pats jau rašiau. Tada aptariau ir būtinus pakeitimus. Tačiau dabartiniai vietos valdžios rinkimai, jau nedalyvaujant rinkėjams, verčia ieškoti papildomų vaistų.
|