2011 m. balandžio 22 d.
Nr. 31
(1911)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


ARCHYVAS

2011 metai


XXI Amžius

Naujienų vaivorykštė

Didžiojoje Kristaus Prisikėlimo šventovėje – ilgai lauktas prisikėlusio Kristaus atvaizdas

Prof. dr. Laima Šinkūnaitė

Vytautas Kašuba. Kristaus Prisikėlimas.
Plaktas švinas. 1965
Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje
šį V. Kašubos kūrinį
išvysite balandžio 25 dieną.

Įžengęs į Kristaus Prisikėlimo bažnyčią pirmiausia patiri nepaprastą baltumo ir erdvės įspūdį, kurį kelia skirtingų atspalvių baltos sienos, lubos, galerijos, šviesių spalvų grindys. Aukšti, liekni pilioriai ir vertikalūs siauri langai teikia erdvei polėkio. Presbiterijos svarbą bažnyčios hierarchinėje struktūroje išryškina ne tik jos forma ir vieta pagrindinėje išilginėje ašyje, bet ir šoninės sienos, kurias viršuje skaido plokščios nišos bei keliomis pakopomis pakeltos grindys. Presbiterijoje, prie altoriaus, švenčiama Eucharistija ir skelbiamas Dievo žodis, todėl jai įrengti pasirinkta prabangi medžiaga – marmuras. Pačiame centre – monumentalus rusvo ir balto marmuro altorius, kurio forma šiek tiek primena ankstyvosios krikščionybės laikų sarkofagą. Kairėje, t. y. Evangelijos pusėje, pastatyta altoriui stilistiškai artima sakykla. Jos vieta altoriaus ir visos erdvės atžvilgiu parinkta labai tiksliai. Šventovė iškilmingai konsekruota 2004 m. gruodžio 26 dieną, tačiau paieškos, kokia turėtų būti galinės sienos puošyba, tęsėsi net šešerius metus. Anuo metu surengtame didžiosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios presbiterinės dalies įrengimo konkurse nebuvo nė vieno pasiūlymo, kurį būtų buvę verta atlikti. Veikiausiai taip atsitiko ir todėl, kad ši erdvė tarsi iš anksto sumanyta taip, kad joje būtų kuo mažiau puošybos elementų.


Naujienų vaivorykštė

„Juodoji vakarienė“ bute-muziejuje

Balandžio 12 dieną lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje vyko jau trečius metus iš eilės rengiama popietė „Juodoji vakarienė“. J. Tumas-Vaižgantas, dar būdamas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektoriumi, kasmet rengdavo dvi didesnes šventes savo bute. Tai vardo dienos paminėjimą ir vadinamąją „Juodąją vakarienę“ prieš Velykas.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija