2011 m. gegužės 11 d.
Nr. 35
(1915)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Konferencija ,,Teisinės valstybės kryžkelės“

Juozas Jablonskis

Balandžio 20 dieną Seime vyko spaudos konferencija „Teisinės valstybės kryžkelės“, kurioje dalyvavo Seimo narys K. Uoka, žurnalistas, judėjimo „Vytis“ koordinatoriaus pavaduotojas G. Grabauskas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininko pavaduotoja N. Orentaitė ir asociacijos „Vienybės forumas“ pirmininkas Ž. Šumskis. Konferencija turėjo atsakyti į klausimus, ar Lietuva yra teisinė valstybė, ar tik teisinės valstybės imitacija? Ar tikrai vykdoma ryžtinga kova su korupcija, ar vyksta tik kovos su korupcija imitacija? Kodėl teismų sprendimai dažnai prieštaringi ir net jų nuosprendžiuose dažnai pateikiami ne teisiniai argumentai, o filosofiniai išvedžiojimai? Kodėl lietuvių ir lenkų santykiai tampa vis labiau komplikuoti?

Judėjimo „Vytis“ pareiškimą pristatė koordinatoriaus pavaduotojas G. Grabauskas: „Šių metų balandžio 6 dieną Seime įvyko konferencija „Viešasis interesas ir jo gynimas“. Konferenciją atidarė Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas A. Lydeka, sveikinimo žodį tarė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas S. Šedbaras, kuris po to paliko salę. Iš salės greitai išėjo ir kai kurie kiti aukšti pareigūnai. Konferencijoje dalyvavę visuomeninių organizacijų atstovai buvo įpareigoti pasisakyti savo organizacijų vardu. Bet A. Lydeka to padaryti neleido ir visi visuomeninių organizacijų buvo išprašyti iš salės. Tai akivaizdūs pažeidimai, paminta ir Konstitucija. Prašome apvarstyti A. Lydekos ir S. Šedbaro elgesį, jie turi atsiprašyti visuomenės atstovų už nederamą elgesį“.

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininko pavaduotoja N. Orentaitė kalbėjo: „Mes gauname daug skundų dėl teismų ir prokuratūros darbo. Rengiame peticijas į įvairias valdžios institucijas, siekdami, kad piliečių interesai būtų apginti. Štai turime konkretų pavyzdį, kad Aukščiausiojo Teismo nutarimai nėra vykdomi jau trejus metus. Teko kreiptis į tarptautines institucijas. Susiduriame su didele problema, kad jokių aktualių klausimų negalime paviešinti televizijos ir radijo eteryje. Net ir nacionalinis transliuotojas LRT, išlaikomas iš mokesčių mokėtojų lėšų, mums neprieinamas. Nuvilia ir tai, kad daugelis atsakymų į mūsų pateiktas peticijas iš valdžios institucijų būna trumpi ir formalūs, pateikiami tik dėl atsakymo fakto. Akivaizdu, kad teismai ir prokuratūros dažnai nukrypsta nuo teisės normų ir priima nepagrįstus sprendimus. Teismų sprendimuose dažnai pateikiami ilgi filosofiniai išvedžiojimai, sunkiai suprantami daugumai žmonių, tarsi nurašyti nuo teisės vadovėlių. Lietuvos Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalyje teigiama: „Lietuvoje teisingumą vykdo teismai. Bet prireikus Seimas steigia ir kitas institucijas“. Mes iškėlėme iniciatyvą, kad greta Teisėjų tarybos būtų sudaryta nepriklausoma komisija iš sąžiningų ir profesionalių visuomenės atstovų. Šiai komisijai turi būti suteikta teisė peržiūrėti teismų sprendimus. Pateikėme konkrečius reikalavimus dėl nepriklausomos komisijos steigimo Seimo vadovei I. Degutienei, prezidentei D. Grybauskaitei ir LR Aukščiausiojo Teismo pirmininkui G. Kryževičiui. Atsakymą kol kas gavome tik iš I. Degutienės. Dar vienas aktualus klausimas – dideli žyminiai mokesčiai ir dideli advokatų honorarai Lietuvos žmonėms dažnai užkerta kelią kreiptis į teismus. Keliame klausimus dėl to, kad būtų imtasi papildomų priemonių užtikrinti Lietuvos piliečiams teisinę pagalbą per valstybės skiriamus advokatus, nes dabartiniai valstybės skiriamų advokatų pagalbos mastai nepatenkina piliečių poreikių“.

Asociacijos „Vienybės forumas“ pirmininkas Ž. Šumskis teigė: „Kaip pilietis ir visuomeninės organizacijos atstovas, matau daug problemų lietuvių ir lenkų santykiuose. Apie tai daug  kalbama ir svarstoma, bet iš esmės nėra priimama jokių sprendimų, valdžios institucijos nuvilia savo bestubure politika. Jei norime pasiekti, kad abiejų tautų santykiai būtų draugiški, jie turi būti pagrįsti pasitikėjimu. Štai Lenkijos lietuvis interneto komentare rašo: „Vienas iš Lietuvos lenkų lyderių, įtakingas politikas M. Mackevičius taip pasakė apie Lietuvos Seimo narius: „Tarp jų daug šovinistų ir talibų, kurie žemina lenkus“. Deja, Lietuvos valdžios atstovai į tokį pasisakymą nesureagavo. Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta atskira grupė, kurioje gausus būrys Lietuvos intelektualų skelbia straipsnius, kuriuose iš esmės ragina pataikauti lenkams. Tad paradoksas – siekiama ne abipusio dialogo, o tiesiog atvirai pataikaujama. Tai dar vienas tautos pažeminimas. Laikraščio „Kurjer Wilensky“ interneto svetainėje kai kurie Lietuvos miestai priskiriami Afrikai. Tad klostosi neadekvatūs santykiai – mes lenkams pataikaujame, o jie iš mūsų tyčiojasi. Kai kurių Lietuvos lenkų vykdoma atvira antivalstybinė veikla ir Lietuvos valdžios abejingumas gali privesti prie Kosovo scenarijaus.“

G. Grabauskas kalbėjo apie korupcijos problemas. Jo nuomone, „dabartine padėtis yra apgailėtina, pasaulinėje korupcijos reitingų lentelėje Lietuva yra greta Seišelių salų, Malaizijos ir kitų egzotiškų valstybių. Viena iš ryškių korupcijos ir teisinio nihilizmo pavyzdžių – Kauno pedofilijos byla. Ji buvo vilkinama ir sužlugdyta, kovotojas su pedofilija D. Kedys nužudytas, jo sesuo N. Venckienė aršiai persekiojama. Kita byla, kurią galima pateikti kaip tipišką grubaus žmogaus teisių pažeidimo pavyzdį – tai kauniečių L. Hermano ir K. Žaltausko byla. Paprasta byla dėl policijos pareigūnų įžeidimo tęsiasi jau daugiau kaip pustrečių metų. Yra daug motyvų, kurie leidžia daryti prielaidas, kad ši byla sufabrikuota. Bet ypač apmaudu, kad ši byla taip ilgai užsitęsė, nes tokio pobūdžio bylos dažniausiai ištiriamos ir išnagrinėjamos per metus. Per kelerius metus įtariamiesiems teko būti ir kalėjimuose, ir psichiatrinėse ligoninėse. Dėl ilgai trunkančios bylos jie susiduria su materialinėmis problemomis, be to, L. Hermanas prarado darbą, o K. Žaltauskas tapo I grupės invalidu. O Kalvarijos kriminalistų byla – tai pavyzdys, kad kai sąžiningus pareigūnus palaiko profsąjunga ir pilietiniai judėjimai, galima pasiekti rezultatų kovoje su korumpuotais pareigūnais. Šiuo metu jau baigtas tyrimas kelių asmenų atžvilgiu, vienas iš jų – buvęs Marijampolės apskrities policijos vadovo pavaduotojas. Ši byla perduota teismui. O grįžtant prie esminio padėties Lietuvoje įvertinimo, turime apsvarstyti, kokia santvarka egzistuoja Lietuvoje. Tiek pažangūs politikai, tiek žymi dalis visuomeninių judėjimų atstovų laikosi pozicijos, kad visi teiginiai apie tai, kad Lietuva yra teisinė demokratinė valstybė, tėra mitas. Lietuvoje yra tik fasadinė demokratija, egzistuoja tipiška oligarchinė santvarka. Tam, kad įvyktų proveržis link demokratijos, būtinos ryžtingos permainos – Tarėjų institucijos teismuose įvedimas, tautos renkamo generalinio prokuroro institucijos įvedimas, turi būti vykdoma griežta kova su korupcija, sugriežtinant bausmes už kyšininkavimą ir valstybinio turto grobstymą, pasitelkiant ir turto konfiskaciją“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija