Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Paskatos „Caritas“ veiklai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina „Caritas Internationalis“ generalinės asamblėjos dalyvius

Įkūrimo aplinkybės

Užbaigiant „Caritas Internationalis“ konfederacijos 19-osios generalinės asamblėjos darbus jos dalyvius audiencijoje priėmęs popiežius Benediktas XVI pasakė kalbą. Gegužės 27 dieną vykusiame susitikime Šventasis Tėvas pirmiausia priminė, jog „Caritas“, kuris šiemet švenčia savo 60-metį, buvo garbingojo Dievo tarno popiežiaus Pijaus XII įkurtas netrukus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tuo norėta patvirtinti Bažnyčios solidarumą bei rūpestį daugybei žmonių ir tautų, patyrusių dideles nelaimes praėjusių ir naujai iškilusių konfliktų akivaizdoje.

Aukodamas šv. Mišias jaučia džiaugsmą

Prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS

Balandžio 26-ąją Kauno Arkikatedroje Bazilikoje gausus būrys kunigų aukojo šv. Mišias, o jų koncelebracijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Prie altoriaus buvo ir išvakarėse kunigystės 40-metį minėję prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS bei du jo bendrakursiai kunigai Antanas Milašius bei Antanas Zulonas. Pamokslą pasakė Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas. Prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS po šv. Mišių dėkojo visiems, taip pat savo 96 metų mamai, atėjusiems pasimelsti jo kunigystės 40-mečio proga. Šiandien prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS – „XXI amžiaus“ pašnekovas.

Kunigystę pasirinko besimokydamas mokykloje

Aukštosios Panemunės klebonas ir Aleksoto dekanas kanauninkas Deimantas Brogys Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Prieš 25-erius metus, 1986-ųjų birželio 1-ąją, Kauno arkivyskupas Liudvikas Povilonis kunigystės šventimus suteikė devyniolikai Kauno kunigų seminariją baigusių klierikų. Iki šiol pastoracijoje darbuojasi kanauninkai Deimantas Brogys (Aukštosios Panemunės klebonas ir Aleksoto dekanas), Saulius Filipavičius (Troškūnų klebonas), Boleslovas Jonauskas (Tryškių klebonas), kunigai Jonas Bagdonas (Pakapės klebonas), Ladislovas Baliūnas SJ (Balninkų klebonas), Saulius Bytautas OFM (Plungės vikaras), Gintautas Kabašinskas (Ukmergės dekanas ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas), Vitas Kaknevičius (Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos vikaras), Kęstutis Kazlauskas (Molėtų klebonas ir dekanas), Rimantas Mykolas Letkauskas OFM (Kryžių kalno vienuolyno ekonomas), Henryk Naumovič (Dūkštų klebonas), Gintaras Petronis (Lentvario klebonas), Eugenijus Staleronka (Vyžuonų klebonas), Stasys Stanikūnas (Obelių vikaras). Albertas Franckaitis ir vyriausias tą dieną įšventintas 50 metų kun. Stanislovas Idzelis – jau mirę. Birželio 1-ąją savo bendrakursius kunigystės 25-metį kartu švęsti pakvietė Molėtų dekanas kun. Kęstutis Kazlauskas. Šiandien „XXI amžiaus“ pašnekovas – Aukštosios Panemunės klebonas ir Aleksoto dekanas kanauninkas Deimantas BROGYS.

Paminėtos svarbios sukaktys

Kauno Arkikatedroje Bazilikoje, minint arkivyskupijos 85-metų sukaktį, liturgijos pradžioje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius apšlakstė susirinkusius maldininkus

Gegužės 22 dieną, sekmadienį, iškilminga Eucharistijos liturgija Kauno Arkikatedroje Bazilikoje buvo paminėtas Kauno arkivyskupijos įkūrimo 85-metis. Eucharistijos liturgiją koncelebravo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, Kauno arkivyskupijos kunigai.

Balsais kilnina pasaulį

Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios choro 20-mečiui

Choras Vatikane 1998 metais Romualdo Požerskio nuotrauka

Praėjo jau 20 metų nuo tos dienos, kai sužibo laisvės viltis. Jau dvidešimt metų praėjo ir nuo pirmo susibūrimo – repeticijos numatomo bažnytinio choro, kuris turėjo pratęsti prieškario inteligentų pamėgtos, sekmadieniais gausiai lankomos Kauno Rotušėje esančios Jėzuitų bažnyčios tradiciją.

Sužinojus, kad Kaune jėzuitams grąžinta bažnyčia, kilo mintis organizuoti chorą, kuris atkurtoje valstybėje būtų religinės muzikos pavyzdžiu. Tėvai jėzuitai davė sutikimą. Atskira istorija galima aprašyti apie tuo metu vykusią muzikos instrumento paiešką. Kai pagaliau šis slenkstis buvo įveiktas, reikėjo surasti muzikos vadovą. O tai buvo kur kas sudėtingiau, nes nesinorėjo turėti tokį, kuris sovietmečiu nepatenkintas choristų atlikimu niekinamai parodijuodavo dabar visoje Lietuvoje giedamą A. Strazdelio giesmę „Pulkim ant kelių“, arba tokį, kuris didžiavosi, kad su „skambučiais“ išmetė iš saviveiklinio kolektyvo narį sužinojęs, kad tuo metu pastarasis giedojo ir bažnytiniame chore. O tokių išties būdavo. Buvo ir tokių, kurie nesutiko papildomai dirbti su neaiškios ateities kolektyvu.

Pristatė Popiežiaus encikliką

Bronius VERTELKA

Gailestingumo šventės dalyvių eisena

 Gegužės 20-ąją Aukštaitijos sostinėje vyko Panevėžio vyskupijos gailestingumo šventė. Jos akcentu buvo G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykęs popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikos „Dives In Misericordia“ lietuviško vertimo pristatymas. Iškilmėse dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, popiežiaus Benedikto XVI apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Luigi Bonazzi, Seimo, miesto Savivaldybės, inteligentijos atstovai, K. Paltaroko gimnazijos moksleiviai.

Jei kritiškas požiūris nesutampa su oficialia pozicija

Gintaras Visockas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius

Lietuviškosios Temidės sprendimai nūnai tampa vis labiau keisti, nelogiški. Susidaro paradoksali situacija: kuo aukštesnio rango teisėjas ima aiškinti teisinius vienos ar kitos bylos aspektus, tuo labiau viską supainioja. Vienoje paskutinių Ritos Miliūtės laidų „Teisė žinoti“ buvo kalbėta apie Lietuvos teisėsaugos skaudulius. Mano supratimu, lietuviškosios Temidės reikalai tąsyk apžvelgti paviršutiniškai, neužčiuopiant giluminių procesų, nors joje dalyvavo net Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Dėl totalaus piliečių sekimo

Prieš porą savaičių netikėtai kilo skandalas dėl Europos Komisijos paskelbtos ataskaitos apie gyventojų sekimą Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Pagal ataskaitą Lietuvoje 2008 metais užfiksuota 85,3 tūkstančio prašymų pateikti saugomus telefonų pokalbių ir su internetiniu bendravimu susijusius duomenis. Europos Sąjungos valstybėse senbuvėse šis skaičius keletą kartų mažesnis. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas spaudos konferencijose bei radijo ir televizijų laidose bandė neigti viešai pasirodžiusią informaciją – neva klaidingai interpretuojant Europos Komisijos ataskaitos duomenis skubama Lietuvą apskelbti totalaus gyventojų sekimo valstybe. A. Anušauskas aiškina, kad europinė duomenų saugojimo direktyva valstybėms ES narėms reikalauja „įpareigoti elektroninių ryšių operatorius saugoti srauto ir vietos nustatymo duomenis“ nuo šešių mėnesių iki dvejų metų sunkių nusikaltimų tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslu. A. Anušauskas įtikinėja, kad „reali statistika skaičiuojant pagal užklausų skaičių konkretiems asmenims, dėl kurių kreiptasi, gali būti iki 15–20 kartų mažesnė“, esą neišspręstas klausimas apie pateikiamos informacijos dubliavimą, kuriuo „rūpinasi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija“. NSGK vadovas teigė, kad 2009 metais VSD apie mobilaus ryšio naudojimą užklausas darė tik 3500 piliečių atžvilgiu. Pasak A. Anušausko, gali būti saugomi tik tie duomenys, kurių reikia, „norint nustatyti ryšio šaltinį, vietą, datą, laiką ir trukmę, taip pat ryšio tipą ir įrangą bei mobilaus ryšio įrangos buvimo vietą“. Taigi pateikiama statistika neturi nieko bendra su turinio kontrole (telefoninių pokalbių pasiklausymu), t.y. anot A. Anušausko, joks pasiklausymas nevykdomas ir juo labiau tokio pasiklausymo duomenys nėra saugomi. A. Anušauskas aiškina, kad naudojantis saugomais duomenimis yra išaiškinami nusikaltimu įtariami asmenys, netaikant „kitų stebėjimo metodų“, kuriais kišamasi į jų privatų gyvenimą.

Viešinamas KGB veikia toliau

Saulius Stoma

Prieš kelias savaites puslapyje www.kgbveikla.lt  pradėti viešinti slaptieji KGB dokumentai. Sutapus Seimo daugumos ir Prezidentės valiai, neveiksnią kagėbistų liustraciją keičia viešumo politika. Žinoma, tai labai pavėluota ir fragmentiška, tačiau geriau negu nieko. Tačiau įvertinus bendrą situaciją, tenka pripažinti, kad su KGB palikimu Lietuva taip ir nesusitvarkė. Griuvusios Blogio imperijos slaptųjų tarnybų šleifas vis dar nuodija mūsų gyvenimą. Jo poveikis dvejopas: funkciškai realus ir mentalinis.

Teisinės valstybės kontūrai

Giedrius Grabauskas -Karoblis

Pastaruoju metu daug kalbama apie teisinę valstybę. Seime ir kitose valdžios institucijoje vyksta teisinės valstybės klausimams skirtos konferencijos, televizijos laidose dažnai diskutuojame apie teisinę valstybę. Kai kurie iškilūs teisės ekspertai jau teigia, kad mūsų šalis yra teisinė demokratinė valstybė. Bet ar tikrai Lietuva teisinė valstybė? Deja, didelės dalies žurnalistų ir visuomenės veikėjų pozicija skiriasi nuo žymiųjų teisės ekspertų grupės pozicijos – jie teigia, kad kol kas Lietuvoje egzistuoja tik teisinės valstybės užuomazgos. Yra daug deklaracijų ir kalbų apie teisinę valstybę, o iš tikrųjų nuolat grubiai pažeidinėjamos žmogaus teisės. Greta daugybės vilkinamų rezonansinių bylų, klestinčios korupcijos ir „telefoninės teisės“ regimi ir akivaizdūs žmogaus teisių pažeidimų pavyzdžiai – štai gegužės 27 dieną Radviliškio JDJ vadovas J. Vedeckis buvo nubaustas 500 litų bauda už tai, kad balandžio mėnesį vykusios pilietinės akcijos „Rūstybės diena“ metu stovėjo per arti banko pastato. Tai pirmas atvejis mūsų krašte, kai pilietis nubaudžiamas solidžia bauda už tai, kad taikiai stovėjo prie banko. Beje, prieš kelias dienas iki gegužės 27 dienos teismo posėdžio J. Vedeckis buvo užpultas nežinomų asmenų ir stipriai sumuštas – sumuštas veidas, krūtinė, yra sužeidimų ir kitose kūno vietose.

Pilietinės akcijos

Akcijos dalyviai. Vlado Lukoševičiaus nuotrauka

Gegužes 30 dieną Vilniuje vyko akcija „Piliečiai prieš policinę valstybę“, kurią organizavo judėjimas „Drąsiaus kelias“ ir judėjimas „Vytis“. Šios pilietinės akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus, ypač telefoninių pokalbių pasiklausymą, Lietuvoje stringantį rezonansinių bylų tyrimą, į pastaruoju metu grėsmingai paplitusį bylų falsifikavimą, į būtinybę vykdyti esmines teisėsaugos reformas – įvesti Prisiekusiųjų teismą, tautos renkamo generalinio prokuroro instituciją, sugriežtinti bausmes už korupcinius nusikaltimus, prekybą narkotikais, pedofiliją. Akcijoje „Piliečiai prieš policinę valstybę“ dalyvavo judėjimų „Drąsiaus kelias“,  „Vytis“, Tautos ateities forumo nariai, su Rusijos FSB susijusių korumpuotų pareigūnų nuožmiai persekiojamos Eglės Kusaitės teta I. Jeleniauskaitė. Akcija prie Generalinės prokuratūros prasidėjo 13.30 ir vyko iki 15 valandos. Septyniolika akcijos dalyvių stovėjo susiskirstę į dvi grupes su plakatais, kurių tekstai skelbė: „Kodėl nutrauktas D. Kedžio nužudymo tyrimas?“ , „Kas užsakė E. Kusaitės persekiojimą?“ , „Pedofilams – STOP!“, „Reikalaujame įvesti Prisiekusiųjų teismą!“ Kalbėdami su Generalinės prokuratūros pareigūnais pilietinių judėjimų nariai priminė konkrečius pažeidimus padarytus tiriant rezonansines bylas – dėl Kauno pedofilijos bylos vilkinimo ir numarinimo, dėl kovotojo su pedofilija D. Kedžio nužudymo tyrimo nutraukimo, dėl klaipėdietės E. Kusaitės bylos fabrikavimo, dėl su „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ (VEKS) renginiais susijusių aferų tyrimo vilkinimo bei kitus. Kalbėta ir apie tai, kad masinis telefoninių pokalbių pasiklausymas akivaizdžiai įrodo, kad demokratinės vertybės Lietuvoje pamintos, gyvename policinėje valstybėje, kurioje didžiulę įtaką turi įtakingi šešėliniai klanai.