2011 m. birželio 15 d.
Nr. 45
(1925)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


XXI Amžius

Literatūra

Lietuvos žydų likimai

Benjaminas ŽULYS

Neseniai išėjo trys žydų autorių memuarų knygos – Valdemaro Ginsburgo „...ir Kaunas verkė“, Levo Feigelovičiaus „Saulėtas šaltas pavasaris“ ir Mirono Ginko „Per spygliuotą vielą“. Žydų kultūros ir informacijos centras kauniečiams šias knygas pristatė Istorinėje prezidentūroje Kaune.

Šios knygos – tarsi savotiška trilogija. Autorių likimai dramatiškai siejasi su Kaunu, trėmimais ir holokaustu. Visi trys autoriai gimė Lietuvoje, o istorijos skersvėjai ir siaubingos netektys išblaškė jų gyvenimus skirtingomis kryptimis: M. Ginkus, išgelbėtas kauniečių Binkių šeimos, liko Lietuvoje, L. Feigelovičius tapo Sibiro tremtiniu, vėliau grįžo į Lietuvą ir repatrijavo į Izraelį, o V. Ginzburgas, perėjęs geto ir konclagerių pragarus, atsidūrė Didžiojoje Britanijoje. Knygos pateikia tarsi vientisą pasakojimą apie Kauno žydų bendruomenės likimą ir paneigia benusistovinčią nuostatą, kad prieškariu lietuviai ir žydai beveik nebendravo. Pasakojimuose išryškėja, kad ryšys tarp lietuvių ir žydų buvo sutvirtintas pasiaukojančios meilės ryšio. Šalia sukrečiančių liudijimų pateikiami gyvi ir jautrūs pasakojimai apie Kauną, jame gyvenusių žmonių likimus ir kančias, atviruose it neužgyjanti žaizda pasakojimuose pulsuoja tolerancija ir humanizmas.

Renginio svečias, knygos „Per spygliuotą vielą“ autoriaus M. Ginko sūnus režisierius Kama Ginkus papasakojo apie Kauno žydų likimus, daugiausia dėmesio skirdamas savo tėvo atminimui. Tai buvęs šviesus, geranoriškas žmogus, daug kam, ypač kaip gydytojas, padėjęs. Jis su šeima buvo kalinamas Kauno gete. Jo sūnus Kama tuomet buvo dar mažas, tad dabar tų įvykių beveik neprisimena. Apie tuos įvykius jis žino iš tėvų pasakojimų.

Kaunietės Sofijos Binkienės šeimos namai vokiečių okupacijos metais buvo žydų gelbėjimo centras. Tėvas dirbo gydytoju Tauragėje, buvo Vilniaus greitosios pagalbos stoties vedėjas, vadovavo Kauno sveikatos apsaugos skyriui. Kaip pasakojo svečias, tėvas apskritai buvo labai aktyvus, visuomeniškas žmogus, be savo tiesioginių pareigų ėmėsi ir kitos aktyvios veiklos. Jis vienas pirmųjų SSRS įkūrė greitojoje pagalboje kardiologijos brigadą, organizavo chorą, jo pastangomis buvo įkurtas pirmas Lietuvoje lėlių teatras. K. Ginkus žino, kokius sunkumus, nepriteklius patyrė vokiečių bei sovietinės okupacijų metais ir lietuvių tauta, todėl tarp šių ir kitų tautų nebuvo ir neturi būti jokių nesutarimų, sakė svečias.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija