2011 m. birželio 17 d.
Nr. 46
(1926)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Meilės gimtinės bažnyčiai darbai

Daiva Visockienė,

pastoracinės tarybos valdybos narė

Ramutė ir Zenonas Akramavičiai
su klebonu kun. Stasiu Šlepavičiumi
prie naujos klausyklos

Birželio 5 dieną Nemakščių Švč. Trejybės parapijoje buvo minimos Tėvo dienos ir Šeštinių šventės, taip pat pirmasis mėnesio sekmadienis yra skiriamas maldoms už geradarius. Tą sekmadienį šv. Mišiose dalyvavo vieni dosniausių parapijos geradarių Ramutė ir Zenonas Akramavičiai. Zenonas yra kilęs iš Nemakščių parapijos.

Šv. Mišių metu džiaugiamės jų meile ir dėmesiu gimtajai bažnyčiai. Buvo pašventinta antroji klausykla, kuri mūsų bažnyčioje atsirado jų dėka (pirmoji, pašventinta praėjusią vasarą, taip pat jų dovanota). Kalbėdamas susirinkusiems tikintiesiems Zenonas pabrėžė, kad gyvenime reikia stengtis, jog pradėtas darbas būtų užbaigtas. Supratome, kad Ramutė ir Zenonas ne tik nepalieka neužbaigtų darbų, bet ir kitiems žmonėms dovanoja prasmingus darbus. Tai žmonės, kurie pavertė realybe ne vieną klebono kun. S. Šlepavičiaus svajonę. Daug jėgų ir lėšų pareikalavę klebono pradėti procesijų takų įrengimo aplink bažnyčią (1000 m2) darbai buvo užbaigti su Ramutės ir Zenono materialiniu ir dvasiniu palaikymu. 2007 m. po Lietuvą keliavusios Šv. Teresėlės relikvijos aplankė ir Nemakščių parapiją. Šiam įvykiui atminti klebonas buvo pažadėjęs jo įamžinimą. Šis pažadas buvo įvykdytas padedant Ramutei ir Zenonui, Ksaverai ir Stasiui Mėliniams (dovanojo ąžuolą), Vaclovui Šimaičiui (transportas). Jų bendromis pastangomis atsirado liaudies meistro iš Tryškių Prano Dužinsko išdrožta ąžuolinė šv. Teresėlės skulptūra, primenanti jos apsilankymą.

Žvelgiant į tokius žmones natūraliai kyla klausimas, kas skatina jų nesavanaudiškus darbus. Juolab kad tiek R. ir Z. Akramavičiai, tiek mūsų klebonas Nemakščiuose yra tik svečiai. Turbūt kada susitinka žmonės su tikėjimu širdyse ir noru daryti gerus darbus mintyse, jie ilgai nesvarstydami ir nelaukdami ima ir kuria grožį aplink save. Dėkodamas klebonui kun. S. Šlepavičiui už jo iniciatyvas ir linkėdamas jam tvirtybės bei sveikatos Zenonas tik patvirtino mintį, jog bažnyčia gražėja žmonių, kurie per gyvenimą keliauja vedami nesavanaudiškų norų ir gražių idėjų, dėka.

Atsidėkodami už Ramutės ir Zenono gerumą tikintieji jiems dovanojo gražiausią dovaną – maldą, o šv. Mišių pabaigoje klebonas pašventino didžiąsias žvakes, kurių vieną jis padovanojo Ramutei ir Zenonui, o antrąją jie aukojo už savo tėvelius. Tradiciškai žvakės buvo uždegtos Nemakščių Lurdo Grotoje.

Tegul Ramutės ir Zenono Akramavičių darbai meilės savo gimtajam kraštui būna sektinu pavyzdžiu, kuris sukuria darbštaus, dosnaus savo kraštą ir bažnyčią mylinčio žmogaus paveikslą.

Nemakščiai, Raseinių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija