Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Lietuva – sparčiausiai nykstanti ES valstybė

Demografinių tyrimų instituto leidinyje „Demografija ir mes“ pateikiami duomenys rodo, kad nuo 1992 metais prasidėjęs spartus Lietuvos gyventojų mažėjimas kelia didžiulį nerimą lietuvių tautos išlikimui. Per pastaruosius 19 metų mūsų šalies gyventojų skaičius sumažėjo 462 tūkst. arba apie 12 proc., o likusi populiacija sparčiai senėja. Vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių mūsų visuomenėje yra daugiau nei vaikų iki 14 metų. Pirmieji šiuo metu sudaro beveik 21 proc. Lietuvos populiacijos, antrieji – tik 15 proc. Prasidėjo ir sparčiai vyksta šeimos transformacija. 1990 m. susituokė 36 tūkst. porų, 2010 m. – jau tik 19 tūkst. Jaunimas vis dažniau pirmenybę teikia vadinamajam moderniam šeimos tipui gyventi nesusituokus, tuokiamasi vis vyresniame amžiuje, šeimose daugėja nestabilumo. 2002–2005 m. gimstamumo rodiklis buvo mažesnis nei 1,3 ir labai nutolo nuo ribos (2,1), galinčios užtikrinti kartų kaitą. Nuo 2006 m. gimstamumas šiek tiek augo ir 2009 metais pasiekė 1,55, tačiau pernai vėl sumažėjo. Be to, dar daugiau nei pusė milijono žmonių per pastaruosius 20 metų emigravo iš Lietuvos. Dauguma jų – jauni. Demografai pastebi, kad emigracijos mastai ne tik dideli, bet ir didėja.

Tuo tarpu buvęs finansų ministras A. Šemeta, ne tik įvedęs neteisingus mokesčius ir visokeriopai žlugdęs verslą, taip dar labiau padidindamas emigraciją, premjero pasiūlytas Europos Komisijos (EK) komisaru teigia, kad Lietuva „iš esmės sėkmingai susitvarkė“ su pagrindinėmis krizės problemomis ir dėl to pretenduoja šiemet ir kitąmet pirmauti Europos Sąjungoje (ES) pagal ekonomikos augimą. Šeštadienį kalbėdamas Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavime A. Šemeta ragino nežiūrėti į Lietuvą kaip į nelaimės zoną. Manipuliuodamas ekonominiais finansiniais duomenimis statistikos srityje, A. Šemeta gyrė A. Kubiliaus kuriamą „Lietuvos gerovę“: „Man malonu pastebėti, kad Lietuva per tuos dvejus metus iš esmės sėkmingai susitvarkė su pagrindinėmis krizės problemomis“. Pagal A. Šemetą Lietuvoje ekonomikos nuosmukis truko trumpiausiai – 6 ketvirčius. Estijoje nuosmukis užsitęsė 8 ketvirčius, Latvijoje – 9, be to, Lietuvos visuminis nuosmukis sudarė 17 proc., tuo metu Estijoje nuosmukis sudarė 19 procentų, Latvijoje – 25 proc. Džiugindamas į suvažiavimą susirinkusius konservatorius jis teigė: „Kaip matome, nėra didelio skirtumo tarp Baltijos sesių – visos smuko gana smarkiai, tačiau nežiūrėkime į Lietuvą kaip į nelaimės zoną – Lietuva iš tikrųjų tokiomis aplinkybėmis su krize tvarkėsi pakankamai sėkmingai“. Ir nedarbas krizės metu Lietuvoje siekė „vos“ 18,3 proc., Estijoje – 19,8 proc., o Latvijoje perkopė net 20 proc., taigi, anot A. Šemetos, tarp „Baltijos sesių“ padėtis Lietuvoje yra geriausia. Tačiau A. Šemeta vis dėlto negalėjo paneigti, kad dirbtinai sukeltos krizės metais valstybės skola išaugo „gana stipriai“. Pateikdamas skolos augimo dydį, A. Šemeta aiškiai meluodamas teigė, kad Lietuvos skola išaugo tik apie 20 proc. – vidutiniškai tiek pat, kiek ES. Tačiau  žinoma, kad absoliučiais skaičiais Lietuvos užsienio skola nuo 17 mlrd. litų A. Kubiliui atėjus į valdžią padidėjo mažiausiai iki 35 mlrd. litų, t.y. net dukart, vadinasi, ne 20 proc., o 100 proc.  

Plačiau apie tai rašysime liepą, „XXI amžiaus horizontuose“.

© 2011 „XXI amžius“