|
Kaune ir Vilniuje Pasaulio lietuvių simpoziumas
Liepos 35 dienomis Kaune ir Vilniuje vyko XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Kviestiniai simpoziumo pranešėjai buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Kolumbijos universiteto profesorius Antanas Mockus, Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų komisarė Mįire Geoghegan-Quinn.
Liepos 3 dieną, sekmadienį, Kauno technologijos universiteto III rūmuose prasidėjo XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Pirmąją simpoziumo dieną buvo diskutuojama, kokią Lietuvą norime matyti 2030 metų pasaulyje, ar pakanka galių tautos savikūrai ir koks gali būti mokslininkų indėlis. Diskusijoje dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, Kolumbijos universiteto profesorius Antanas Mockus, JAV bendrovės Corporate marketing for Hughes Network System viceprezidentas ir Russia/CIS Business generalinis direktorius Arūnas Šlekys, rašytojas ir publicistas Algimantas Čekuolis bei kiti. Tą pačią dieną po pietų vyko diskusija Pasaulio lietuvio tapatybė, ieškojimai, nusivylimai, atradimai, taip pat buvo surengti posėdžiai humanistikos ir lituanistinio švietimo, ateities energetikos, šiuolaikinių technologijų, biomokslų ir medicinos, kūrybinių industrijų ir kitomis temomis. Dalyvauti simpoziume užsiregistravo daugiau nei 200 asmenų iš 15 užsienio šalių, daugiausia JAV. Beveik trečdalis dalyvių jaunimas.
Liepos 4 dieną Vilniuje, Litexpo parodų ir kongresų rūmuose, vyko bendra XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo ir Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo sesija. Jos metu buvo kalbama apie tai, ką inovatyviai ateičiai gali duoti Lietuvos verslo ir mokslo protai, kokios augančio verslo ir finansavimo galimybės, taip pat buvo aptariamas mokslo, studijų ir verslo slėnių vaidmuo kuriant kokybiškos partnerystės erdvę, kitos temos. Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo dalyvius sveikindama prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, jog tam, kad Lietuva taptų modernia aukštųjų technologijų valstybe ir kartu išlaikytų savitą tapatybę, saugotų gamtą, reikia bendrai sutelkti Lietuvos ir pasaulio lietuvių pastangas. Ji pabrėžė, kad Lietuvoje gerėja sąlygos siekti mokslo, meno ir verslo aukštumų, didėja užsienio investicijos, plečiasi mokslo slėniai. Daug dėmesio buvo skiriama akademinio jaunimo migracijai ir atsiveriančioms galimybėms Lietuvoje. Pirmadienį ir antradienį vykusio lietuvių ekonomikos forumo (PLEF) tikslas įtraukti pasaulio lietuvius, verslininkus ir ekonomikos sričių ekspertus į Lietuvos ekonominį gyvenimą, sutvirtinti jų emocinius ryšius su Lietuva ir skatinti juos plėtoti verslą mūsų šalyje, padėti pritraukti investicijas į perspektyvias, augančias Lietuvos įmones, kurti globalų lietuvių tinklą visame pasaulyje.
Forumas pradėtas organizuoti 2009 metais. Pirmasis PLEF, pavadintas Konkurencinga Lietuva: inovatyvi ekonomika, efektyvi verslo plėtra ir investicijos, vyko Vilniuje. 2010 metais PLEF Moderniųjų technologijų inovacijos ir investicijos: nuo vietinių link globalių buvo organizuotas Londone. Pagrindinė šių metų renginio tema konkurencingos valstybės kūrimas. Įvairių sričių ekspertai, verslininkai ir mokslininkai iš viso pasaulio diskutavo apie pasaulio ir Lietuvos viziją po dešimties metų, konkurencingumo kūrimą per inovacijas, verslo ir mokslo partnerystę, startuojančių ir augančių verslų skatinimą.
Liepos 5 dieną simpoziumas vėl grįžo į Kauną ir trijų dienų darbą baigė Vytauto Didžiojo universitete.
© 2011 XXI amžius
|