Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Popiežiaus laikraščiui – 150

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI susidomėjęs varto leidinio puslapius

Profesionalumas ir krikščioniškas entuziazmas

Popiežiaus Benedikto XVI mintis, išsakytas liepos 5 dieną lankantis Vatikano laikraščio „L’Osservatore Romano“ redakcijoje ir leidinio įkūrimo 150-ųjų metinių proga paskelbtą laišką vyriausiajam redaktoriui Džovaniui Marijai Vianiui, galima laikyti veikimo programa visai katalikiškai spaudai. „L’Osservatore Romano“ („Romos apžvalgininkas“) pradėtas leisti privačia iniciatyva 1861 metų liepos 1 dieną ir nuo 1885-ųjų priklauso Šventajam Sostui. Tai vienas seniausių iki šiol nepertraukiamai leidžiamų dienraščių pasaulyje. Be itališkojo dienraščio, kitomis kalbomis (italų, prancūzų, anglų, ispanų, portugalų, vokiečių, lenkų (mėnraštis), malajalamų (Indija) yra publikuojami „L’Osservatore Romano“ savaitiniai leidiniai, pasiekiantys skaitytojus beveik 150 šalių.

Liudija nuotraukos ir dokumentai

Vytauto Didžiojo karo muziejuje paroda paminėtas 1941 m. birželio sukilimo 70-metis 

Regina Rajeckienė,

Vytauto Didžiojo karo muziejaus
Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja

Parodos atidaryme Artūro UŽGALIO nuotrauka

Birželio 21 dieną Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta nuotraukų, dokumentų ir eksponatų paroda „1941 m. birželio sukilimui – 70“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kovos 70-mečiui. Parodą parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vyriausiasis muziejininkas Antanas Jankūnas. Parodos atidarymas pradėtas režisieriaus Juozo Saboliaus dokumentinio filmo „Gyvieji rezistencijos puslapiai“ ištrauka, kurioje parodyta, kaip 1941 m. birželio 23 dieną 9 val. 28 min. per Kauno radiofoną buvo paskelbta Nepriklausomybės deklaracija, kurią tuomet skaitė vienas iš sukilimo organizatorių, ats. j. ltn. Leonas Prapuolenis. Deklaracija skelbė: „Susidariusi laikinoji vėl atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“ Tuomet visur buvo iškeltos metus slėptos trispalvės, skambėjo bažnyčių varpai, su džiaugsmo ašaromis buvo giedamas Lietuvos himnas.

Patriotiškas palikimas

Algimantas Zolubas

Politikos, plunksnos ir ginklo bendražygiai: Arvydas Pocius, Vilius Bražėnas, Rasa Juknevičienė, Vytautas Landsbergis, Jonas Kronkaitis

Iškilaus politikos analitiko, publicisto, aktyvaus visuomenės veikėjo Viliaus Bražėno, 2010 metais išėjusio į amžinybę, nematerialus palikimas atspindėtas jo knygose, gausybėje straipsnių spaudoje, filmuotoje medžiagoje. Šiam palikimui jis skyrė visą gyvenimą, todėl net ir gyvendamas turtingoje JAV nesukaupė milijonų dolerių, kaip kai kurie kiti tautiečiai. Kai grįžo jau į nepriklausomą Lietuvą, žurnalistų paklaustas apie santaupas Vilius pajuokavo: „Pirmo milijono sukaupti nepasisekė, todėl bandau pradėti kaupti antrąjį“. Pastebėsime, kad ir antrojo sukaupti nepavyko. Tačiau greta visuomeninės veiklos V. Bražėnas turėjo dirbti ir konkretų darbą, kad galėtų pats išsilaikyti ir šeimą išlaikyti. Dirbo ir uždirbdavo, ne šykštumu, o taupumo geriems tikslams dorybe pasižymintis velionis sugebėjo sukaupti tiek santaupų, kad žinodamas artimųjų neblogą materialią padėtį bei jų pritarimą gyvenimo saulėlydyje nusprendė santaupas palikti bendražygiams, dirbantiems Tėvynės labui. Tie bendražygiai buvo įvairios Lietuvos patriotinės organizacijos, kurių veikloje pats veiksmingai dalyvavo, sukaupta gyvenimo patirtimi su jomis dalinosi. Iš turimų santaupų dažnai paremdavo patriotines iniciatyvas, patriotinę spaudą.

„Tobulai nereikalingas dokumentas“

Gintaras Visockas

Birželio 30-ąją dalyvavau visuomeniniame diskusijų forume „Tauta, piliečiai, valstybė“, kuriame buvo aptariama Vyriausybės inicijuota Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Ginčams vadovavo politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas. Pasiginčyti dėl strategijos privalumų ir trūkumų buvo pakviestas Apaštalinės vyrų vienuolijos Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijos provinciolas, jėzuitas, Nacionalinės katalikiškųjų mokyklų asociacijos vadovas kun. Gintaras Vitkus, prof. habil. dr. Aleksandras Vasiliauskas, Mokslų akademijos tikrasis narys, MA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, rašytojas, kultūrologas Vytautas Rubavičius.

SUKILIMAS

Andrius Stanislauskas

Pirmą kartą per 70 metų  Lietuvoje iškilmingai paminėtas 1941 m. birželio sukilimas. Mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje vyko konferencija, kurioje žinomi mokslininkai skaitė pranešimus, buvo demonstruojamas dokumentinis filmas „Pavergtųjų sukilimas“, skirtas įamžinti sukilimo prieš okupaciją ir terorą jubiliejų, sukilimo dalyviai dalijosi prisiminimais, buvo kuriami planai šiam fenomenui įamžinti. Tai išties didinga! Pirmą kartą per 70 metų Sukilimas buvo pavadintas tikruoju vardu, o ne holokausto Lietuvoje pradžia, kurią mums įkyriai 20 metų į galvas kalė barzdas Briuselyje besiraunantys ir kompensacijų reikalaujantys žydai. Šiuokart nebuvo Sukilimo juodinimo. Ar dėl to, kad patys buvo sugauti Izraelyje, vykdantys eugeniką savo vaikams? Ar dėl to, kad ES pagaliau prilygino sovietinius nusikaltėlius nacistiniams? Ar dėl to, kad Seimas patvirtino kompensaciją žydams? Ar dėl to, kad buvo „užmiršti“ kruvino marksizmo ideologijos vykdytojai Lietuvoje – visas lietuvių genocido įgyvendintojų 72 pavardžių sąrašas, kurio viršuje – Nachmano Dušanskio, sėkmingai besislapstančio Izraelyje, pavardė?