2011 m. liepos 13 d.
Nr. 52
(1932)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Budrumo ir motyvacijos atnaujinimo poreikis

Kardinolo T. Bertonės palinkėjimai „L’Osservatore Romano“ redakcijai

Mindaugas BUIKA

Dėkojant Dievui už tai, kas gero buvo paskleista Bažnyčioje ir visuomenėje per laikraštį „L’Osservatore Romano“, kartu iškeliant pačios katalikiškos spaudos reikšmę, šv. Mišias Vatikano šv. Pauliaus koplyčioje redakcijos kolektyvui aukojo pats Šventojo Sosto valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė. Pamaldos vyko liepos 1 dieną, kai sukako 150 metų nuo Vatikano dienraščio pasirodymo (pirmasis jo numeris išėjo 1861 metų liepos 1-ąją), o Bažnyčioje buvo švenčiama Švč. Jėzaus Širdies iškilmė. Homilijoje kardinolas pasveikino ir paminėjo visas laikraščio darbuotojų grupes, nuo redaktorių ir žurnalistų iki fotografų ir technikų bei spaustuvininkų, kartu prisimindamas ir jau mirusius šio leidinio šeimos narius. Jis papasakojo ir apie savo ryšius su „L’Osservatore Romano“. Vargonininkas Pietro Bertonė buvo pirmasis kardinolo gimtajame kaime, prenumeravęs šį laikraštį. (Vėliau užsiprenumeravo ir vietinės parapijos klebonas kunigas Paolas Belonas.) Tapęs žymiu dvasininku, kardinolas T. Bertonė pats pradėjo rašyti straipsnius į Vatikano dienraštį ir dabar, netgi eidamas Popiežiaus valstybės sekretoriaus pareigas, gyvena šio leidinio ritmu. Tai ir suprantama, kadangi „L’Osservatore Romano“ nuo pat savo įsikūrimo gyvena Bažnyčios reikalais, yra artimas Petro įpėdiniui ir jo tarnystei.

Pasak Vatikano valstybės sekretoriaus, čia glūdi šio leidinio, kaip ir visos bažnytinės spaudos, išskirtinumas: „L’Osservatore Romano“ ne tik skelbia atitinkamą medžiagą, bet kartu atlieka unikalią misiją. Tos misijos esmė – stebėti ir vertinti įvykius bei reiškinius Bažnyčios ir Popiežiaus „akimis“ ir tas „pastoracinis žvilgsnis taip pat tampa kultūriniu, moraliniu bei politiniu aukštesne ir platesne prasme“. Tokia ypatinga padėtis reikalauja iš tų, kurie katalikiškoje spaudoje dirba bei jai vadovauja, „nuolatinio dvasinio ir moralinio budrumo, kad, kaip sakytų Jėzus, būtų pasaulyje, bet ne iš pasaulio“, – aiškino kardinolas T. Bertonė.

Jis pastebėjo, kad šiuos reikalavimus katalikiškos spaudos darbuotojams gerai atspindi apaštalo šv. Pauliaus paskatos Romos tikinčiųjų bendruomenei: „Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią – kas gera, tinkama ir tobula“ (Rom 12, 2). Tai jaudinantis ir kartu reiklus iššūkis kiekvienam tikinčiajam, o ypač katalikiškai žurnalistikai, todėl „L’Osservatore Romano“ leidėjai ir darbuotojai turi nuolat atnaujinti savo motyvaciją, pabrėžė Vatikano valstybės sekretorius. Nurodęs, jog katalikiškas dienraštis galbūt „nėra didelis ir galingas laikraštis pasaulio akyse, bet jis yra svarbus Dievo akyse ir plačiajame viešosios nuomonės sektoriuje“, todėl jame publikuojami rašiniai turi atitikti evangelinius bei bažnytinius kriterijus.

Taip pat pagal šiuos kriterijus turi vykti redakcijos narių intensyvus asmeninis gyvenimas. „Šioje srityje mūsų ištikimybė tiesai neturi būti priimta kaip savaime suprantamas dalykas ar privilegija, – kalbėjo kardinolas T. Bertonė. – Priešingai – būtent buvimas arti krikščionybės širdies reikalauja didesnio budrumo, įsipareigojimo ir nuoseklumo“. Jis pažymėjo, kad geriausiu pavyzdžiu mums visiems gali būti Šventasis Tėvas Benediktas XVI, kuris skelbia slėpinį aiškiai ir giliai, išmintingai ir patikimai būtent todėl, kad pats tuo slėpiniu gyvena.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija