Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Muziejus mena Maironį

Benjaminas ŽULYS

Minėjimo metu nuotaiką skaidrino literatūrinio vaidinimo atlikėjai

Sukako 75-eri metai, kai Kaune, buvusiuose turtingo miestiečio namuose Rotušės aikštėje buvo įkurtas Maironio lietuvių literatūros muziejus. Ta proga šiuose rūmuose įvyko iškilmingas minėjimas. Į jį, be literatūros mylėtojų, Maironio kūrybos gerbėjų, atvyko Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės atstovai. Muziejaus direktorė rašytoja Aldona Ruseckaitė plačiai nušvietė šios meno šventovės istoriją. Patys rūmai buvo pastatyti XVIII amžiaus viduryje, sujungus tris gotikinius mūrinius namus, apgadintus Kauną nusiaubusio gaisro. Dabar tai retas Lietuvoje baroko epochos namas, kuriam suteiktas aukščiausios kategorijos kultūros paminklo statusas. Gotikiniai rūsiai – vieni seniausių Kaune ir gerai išsilaikę iki šiol. Malšinant 1863 metų sukilimą, rūsiuose veikė karo lauko teismas, rūsiai buvo paversti kalėjimu, čia myriop buvo nuteistas vienas iš sukilimo vadų kunigas Antanas Mackevičius, iš čia jis buvo pristatytas į egzekucijos vietą. Pastatas dabar restauruojamas, atkasama dalis rūsių.

Kultūra 

Vizitėlės – menas ir pasipriešinimas

Benjaminas ŽULYS

Šie metai Lietuvoje – Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai. Šiems istoriniams įvykiams atminti skirta daug įvairių renginių. Vienas tokių vyko Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Čia XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) surengė konferenciją. Jos akcentai buvo paroda „Vizitėlės – pasipriešinimo liudininkės“ ir knygos „Andeinė: Dainavos girios galerija“ pristatymas.

Kultūra

Jaunų rankų dailūs darbeliai

Kaune „Saulutės“ galerijoje birželio mėnesį veikė Purienų vidurinės mokyklos 5–10 klasių mokinių rankdarbių paroda (darbų mokytoja Dalia Bazarienė). Parodoje eksponuojami su meile sukurti rankdarbiai: siuvinėtos staltiesėlės, takeliai, margos juostos. Kaip senovėje, visa tai atlikta iš natūralių medžiagų. Galime didžiuotis moksleiviais, kurie prasmingai ir kūrybingai išnaudoja laisvalaikį. Tai mūsų mažosios žvaigždutės, kurių, deja, nepamatysime per televiziją. Nuo mažens ugdomas vaikų darbštumas, kantrybė, grožio pajautimas subrandins vaisius.

Atmintis

Primiršta lietuviškos spaudos darbuotoja

Julijos Pranaitytės 130-osioms gimimo metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

Julija Pranaitytė

XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje išsilavinusių moterų buvo tik viena kita. Todėl šiandien verta prisiminti lietuvę rašytoją, lietuviškų knygų leidėją, žurnalistę Juliją Pranaitytę, nuo kurios gimimo prabėgo jau 130 metų.

Kaip Varšuvoje esantys archyviniai dokumentai liudija, Julija gimė 1881 m. birželio 26 dieną Šakių apskrities Griškabūdžio valsčiaus Panenupių kaimo ūkininkų Marijonos ir Eliziejaus Pranaičių šeimoje. Julija šeimoje buvo aštuntas vaikas. Visi Pranaičių vaikai buvo gabūs ir linkę į mokslus. Dvidešimčia metų vyresnio brolio kun. J. B. Pranaičio globojama gabi mergaitė neištirpo kaimo kasdienybėje, o tapo viena pirmųjų lietuvių inteligenčių.

Atmintis

Paroda sodžiaus muziejuje

Vytautas Bagdonas

Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje Kunigiškių kaime veikia knygų, fotonuotraukų, laiškų, spaudos leidinių paroda „Jos širdyje buvo ir bus brangiausias žodis – Tėvynė Lietuva“, skirta žymios išeivijos rašytojos Alės Rūtos (Elenos Nakaitės-Arbienės) 95-mečiui.

Labai prasminga, kad paroda, skirta rašytojos garbingam jubiliejui, organizuota būtent sodžiaus muziejuje. Mat Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus jau 24 metai veikia dar carizmo laikais statyto, sovietmečiu restauruoto buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastate, kurioje gyvendama pas savo senelius Sklėrius (motinos tėvus) mokėsi ir būsimoji rašytoja Alė Rūta.