2011 m. liepos 13 d.
Nr. 52
(1932)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Liudija nuotraukos ir dokumentai

Vytauto Didžiojo karo muziejuje paroda paminėtas 1941 m. birželio sukilimo 70-metis 

Regina Rajeckienė,

Vytauto Didžiojo karo muziejaus
Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja

Parodos atidaryme
Artūro UŽGALIO nuotrauka

Birželio 21 dieną Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta nuotraukų, dokumentų ir eksponatų paroda „1941 m. birželio sukilimui – 70“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kovos 70-mečiui. Parodą parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vyriausiasis muziejininkas Antanas Jankūnas. Parodos atidarymas pradėtas režisieriaus Juozo Saboliaus dokumentinio filmo „Gyvieji rezistencijos puslapiai“ ištrauka, kurioje parodyta, kaip 1941 m. birželio 23 dieną 9 val. 28 min. per Kauno radiofoną buvo paskelbta Nepriklausomybės deklaracija, kurią tuomet skaitė vienas iš sukilimo organizatorių, ats. j. ltn. Leonas Prapuolenis. Deklaracija skelbė: „Susidariusi laikinoji vėl atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“ Tuomet visur buvo iškeltos metus slėptos trispalvės, skambėjo bažnyčių varpai, su džiaugsmo ašaromis buvo giedamas Lietuvos himnas.


Patriotiškas palikimas

Algimantas Zolubas

Politikos, plunksnos ir ginklo
bendražygiai: Arvydas Pocius,
Vilius Bražėnas, Rasa Juknevičienė,
Vytautas Landsbergis, Jonas Kronkaitis

Iškilaus politikos analitiko, publicisto, aktyvaus visuomenės veikėjo Viliaus Bražėno, 2010 metais išėjusio į amžinybę, nematerialus palikimas atspindėtas jo knygose, gausybėje straipsnių spaudoje, filmuotoje medžiagoje. Šiam palikimui jis skyrė visą gyvenimą, todėl net ir gyvendamas turtingoje JAV nesukaupė milijonų dolerių, kaip kai kurie kiti tautiečiai. Kai grįžo jau į nepriklausomą Lietuvą, žurnalistų paklaustas apie santaupas Vilius pajuokavo: „Pirmo milijono sukaupti nepasisekė, todėl bandau pradėti kaupti antrąjį“. Pastebėsime, kad ir antrojo sukaupti nepavyko. Tačiau greta visuomeninės veiklos V. Bražėnas turėjo dirbti ir konkretų darbą, kad galėtų pats išsilaikyti ir šeimą išlaikyti. Dirbo ir uždirbdavo, ne šykštumu, o taupumo geriems tikslams dorybe pasižymintis velionis sugebėjo sukaupti tiek santaupų, kad žinodamas artimųjų neblogą materialią padėtį bei jų pritarimą gyvenimo saulėlydyje nusprendė santaupas palikti bendražygiams, dirbantiems Tėvynės labui. Tie bendražygiai buvo įvairios Lietuvos patriotinės organizacijos, kurių veikloje pats veiksmingai dalyvavo, sukaupta gyvenimo patirtimi su jomis dalinosi. Iš turimų santaupų dažnai paremdavo patriotines iniciatyvas, patriotinę spaudą.


„Tobulai nereikalingas dokumentas“

Gintaras Visockas

Birželio 30-ąją dalyvavau visuomeniniame diskusijų forume „Tauta, piliečiai, valstybė“, kuriame buvo aptariama Vyriausybės inicijuota Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Ginčams vadovavo politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas. Pasiginčyti dėl strategijos privalumų ir trūkumų buvo pakviestas Apaštalinės vyrų vienuolijos Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincijos provinciolas, jėzuitas, Nacionalinės katalikiškųjų mokyklų asociacijos vadovas kun. Gintaras Vitkus, prof. habil. dr. Aleksandras Vasiliauskas, Mokslų akademijos tikrasis narys, MA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, rašytojas, kultūrologas Vytautas Rubavičius.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija