Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Miestelio šventė ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčios šimtmetis

Rekonstruotą aikštę atidengia rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius ir rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Sekonas. Centre – klebonas kun. Kęstutis Palepys

Dainuoja Salako dainininkės

Stogastulpis, skirtas bažnyčios šimtmečiui (viršuje – autorius Ričardas Sirotka) Jono PETRONIO nuotraukos

SALAKAS. Birželio 25–26 dienomis miestelis šventė 515-ąsias, o Švč. Mergelės Marijos bažnyčia – 100-ąsias pastatymo metines. Šventė prasidėjo šeštadienį. Visą dieną vyko koncertai, sporto varžybos, veikė kelios parodos, atidaryta naujai rekonstruota Laisvoji aikštė. Bažnyčios ir miestelio istorija prisiminta mokslinėje konferencijoje.

Miestelio šventės renginiai prasidėjo vaikų ir jaunimo futbolo varžybomis Salako seniūno taurei laimėti. Atkakliai jaunimas kovojo futbolo aikštelėje dėl kiekvieno įvarčio ir seniūno taurės. Kiti  šventės dalyviai ir svečiai rinkosi į Gražutės regioninio parko lankytojų centrą, kur vyko daug įdomių renginių, skirtų bažnyčios jubiliejui ir miestelio sukakčiai. Lankytojų centras pakvietė šventės dalyvius į parodą „Salako parapijos audėjos“, kur raštų margumą, kūrybingumą ir išradingumą demonstravo šio krašto audėjos. Jos ne tik pateikė savo gražiausius darbus, bet ir dainavo. Daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus Salake gimė pirmasis Zarasų krašte etnografinis kolektyvas. Repetuodavo tada kaimo pirkiose, dainininkai ir muzikantai buvo labai pareigingi, be galo mylintys dainą ir muziką. Salakiečiai  dainavo gražiausias savo jaunystės dainas, džiaugėsi  skambia muzika. Šiltai entuziastų  pasirodymai buvo sutinkami įvairiose rajono ir šalies vietovėse, sėkmingai jie koncertavo Rumšiškėse, Latvijoje, Estijoje. Šio etnografinio ansamblio vadovė Janina Bukelskienė  padainavo daug krašte paplitusių dainų.

Parodos organizatoriams ir dalyviams dėkojo Gražutės regioninio parko direktorė Daiva Snarskienė, Salako seniūnas Renius Kisielius. Buvo gražiai pagerbtos Salako krašto audėjos.

Visų Zarasų krašto audėjų motina vadinama tautodailininkė Adelė Tumėnienė sėdo prie audimo staklių ir pademonstravo, kad to, ko išmoko jaunystėje, nepamiršo ir dabar.  Šauni ir žinoma Zarasų krašto audėja savo žinias perdavė ir jaunajai kartai. Sėkmingai audžia Zarasų kultūros centro vyr. etnologė Rima Vitaitė.

Lankytojų centro salėje vyko turininga konferencija „Salako istorinė raida XV–XX amžiais: valsčius, miestelis, parapija“. Konferencijos dalyvius sveikino Salako seniūnas Renius Kisielius, Salako Švč. M. Marijos sopulingosios bažnyčios klebonas kun. Kęstutis Palepšys.  Apie šį kraštą, jo praeitį ir žmones pasakojo Vida Girininkienė, pateikusi daug įdomios medžiagos apie Salako parapijinę mokyklą. Viešnia supažindino su turiningu Vilniaus pedagoginio universiteto absolvento Martyno Maniušio darbu „Salako valsčiaus savivaldos raida 1919–1940 metais“.  „Versmės“ leidyklos direktorius Petras  Jonušas papasakojo konferencijos dalyviams apie leidykloje leidžiamas monografijas, skirtas buvusiems valsčiams. Tikimasi, kad jau šių metų pabaigoje tokią monografiją turės ir Salakas. Vilniaus pedagoginio universiteto menotyrininkas Povilas Spurgevičius papasakojo apie išskirtinę Salako bažnyčios meninę reikšmę. Šiltai konferencijoje buvo sutikti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologai Daiva ir Evaldas Vyčinai. Jie šiame krašte įsigijo sodybą, vasarą čia gyvena ir tvarkosi. Muzikologai yra surinkę gausų šio krašto dainų kraitį. Ypač didžiulis atradimas tai buvo Janinai Bukelskienei. Nuo pat jaunystės mokytoja  užrašinėjo dainų žodžius. Tačiau tik kelių dainų užrašytos natos. Etnomuzikologei Daivai Vyčinienei pasisekė. Janinos atmintis išsaugojo ne tik dainos žodžius, bet ir melodiją. Konferencijoje viešnia stebėjosi, kad ir kitos kaimų dainininkės identiškai dainavo šias dainas.

Garbės ženklo „Už nuopelnus Salako kraštui“ nominantas Algirdas Vapšys priminė, kad bažnyčia garsina Salaką ir jo kraštą. Salako bažnyčia statyta 1905–1911 metais, panaudojant tašytus lauko akmenis, todėl savo išore atrodo šiaurietiškai rūsti ir didinga, o bažnyčios viduje – šviesu, jauku, erdvu. Kalbėtojas pasakojo apie pėdsaką, kurį Salake paliko kunigas Kazimieras Girnius. Apie 1987 metus  kunigas ir sumanė naujai pastatyti bažnyčios bokšto smailę, kuri 1944 metais buvo numušta. Pirmiausia kunigas kreipėsi į tuometinį statybos ministro pavaduotoją Algirdą Vapšį. Kraštietis padėjo: medžiagos buvo skiriamos kolūkiui, o kolūkio pirmininkas Sezontijus Ponyčius jas perduodavo bažnyčios bokšto statybai.  Jau nepriklausomybės metais nauja smailė vėl papuošė bažnyčios bokštą. Kun. Kazimieras Girnius tada parašė daug laiškų Algirdui Vapšiui, jis juos išsaugojo ir padovanojo „Versmės“ leidyklai.

Įspūdingas šventės akcentas – miestelio rekonstruotos  Laisvosios aikštės atidarymas. Ją atidarė Zarasų rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius, rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Sekonas, Salako seniūnas Renius Kisielius. Rekonstruotą aikštę šventino klebonas kun. K. Palepšys. Meno saviveiklos entuziastai surengė koncertą „Vasara kaime“, kuriame dalyvavo muzikos ir dainos mylėtojai ne tik iš įvairių rajono vietovių, kaimyninių rajonų, bet ir Latvijos. Paskui vyko iškilmingas minėjimas.

Birželio 26 dienos rytą ties miestelio riba, prie meistro Petro Ivanausko statytos Šv. Jono Nepamuko koplytėlės buvo iškilmingai sutiktas Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Šv. Mišių šventimui vadovavo Panevėžio vyskupas J. Kauneckas, kartu koncelebravo parapijos klebonas kun. K. Palepšys ir kraštietis Kauno Gerojo Ganytojo parapijos altaristas kun. Bronislovas Gimžauskas, Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas.

Homilijoje vyskupas kvietė statydinti Gyvąją Bažnyčią, nebijoti iššūkių, nebijoti semtis ištvermės ir malonės iš nuolat su mumis Švenčiausiame Sakramente pasilikusio Viešpaties. Ganytojas kvietė melstis ir už kunigus, kad jie būtų uolūs Kristaus apaštalai, nuolat žadinantys neblėstančią viltį.

55-iems jaunuoliams buvo suteiktas Sutvirtinimo sakramentas. Baigiantis Eucharistijai bažnyčios šventoriuje nuvilnijo iškilminga Devintinių procesija, kurią papuošė pučiamųjų instrumentų orkestras iš Zarasų.

Po šv. Mišių pašventintas Ričardo Sirotkos sukurtas stogastulpis, skirtas bažnyčios šimtmečiui. Jame pavaizduoti Jėzus Kristus – Bažnyčios kertinis akmuo, Švenčiausioji Mergelė Marija sopulingoji, Salako parapijos globėja, šventieji apaštalai Petras ir Paulius. Buvo prisiminta aktyvi parapijietė, tą dieną 90-metį šventusi Anelė Šileikienė. Jai nuoširdžiai padėkojo ir su jubiliejumi sveikino vyskupas J. Kauneckas. Kun. K. Palepšys dėkojo visiems, darbu, auka ir malda prisidėjusiems, kad šios iškilmės būtų tikrai išskirtinės. Miestelio ir bažnyčios jubiliejaus šventimas baigtas patrankų salvėmis už Lietuvą, už Salaką, už Bažnyčią.

Jonas PETRONIS,
Nerijus PIPIRAS

© 2011 „XXI amžius“