2011 m. rugpjūčio 12 d.
Nr. 56
(1936)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Gyvoji istorijos pamoka Lūšėje

Albertas Ruginis

Prie paminklo Lūšės mūšiui
įamžinti kalba Seimo
narys Rytas Kupčinskas

Renginio dalyviai atidengiant
paminklinį akmenį

Paminklinį akmenį projektavo
ir jį pastatė Mažeikių
dailės mokyklos direktorius
Zenonas Steponavičius

Dainuoja tremtinių choras „Atmintis“

Laisvės kovų įamžinimo komisija, veikianti   prie Mažeikių savivaldybės, pasiūlė  įamžinti  Lūšės mūšio 70 metų jubiliejų. Šią idėją,  subrandintą Mažeikių rajono politinių kalinių sąjungos  pirmininko Alberto Ruginio ir muziejininko Algimanto Muturo,  parėmė LGGRT aukų rėmimo fondas ir Mažeikių rajono savivaldybė.  

Paminklinį akmenį projektavo ir jį  pastatė Mažeikių  dailės mokyklos direktorius Zenonas Steponavičius ir Mažeikių šaulių kuopa, vadovaujama Prano Trakinio.

Liepos 6 dieną įspūdinga Mažeikių šaulių motorizuota kolona ir gausus būrys neabejingų Lietuvos istorijai žmonių patraukė į Židikų miestelį Mažeikių rajone. Ten,  Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, šv. Mišias už Birželio sukilėlius aukojo parapijos klebonas kun. Egidijus Jurgelevičius. Po šv. Mišių klebonas pašventino paminklinį akmenį  prie buvusios  Lūšės geležinkelio stoties. Čia 1941 m. birželio 24 dieną sukilėliai nuvertė sovietų kariuomenės traukinį.

Vienintelis gyvas to mūšio dalyvis Augustas Mylė prisiminė tos dienos įvykius: „Sukilėlis Vincas Dubickas geležinkelio stotyje iškabino trispalvę vėliavą. Iš Mažeikių atvyko traukinys su sovietų kariškiais. Jie trispalvę nuplėšė, o Vincą ir stoties viršininką Vincą Blažaitį  areštavo  ir išvežė Latvijos pusėn. Latvių sukilėliai iš Vainodės telefonu pranešė, kad rusų traukinys grįžta atgal. Dvylika Lūšės partizanų, vadovaujami H. Adamkevičiaus, nutarė išlaisvinti suimtuosius ir Židikų būrio sukilėlių paprašė pagalbos. Išardę geležinkelio bėgius, sustatę kulkosvaidžius laukė traukinio. Garvežiui nuvirtus žuvo keletas raudonarmiečių, kiti buvo sužeisti. Iš viso nelaisvėn paimta 60 rusų  kariškių. Išlaisvinti suimti ir į tremtį vežti Latvijos piliečiai. Kautynių metu žuvo sukilėliai Vincas Dubickas ir Kostas Statkus.

Pasidavę rusų kariai buvo uždaryti ir vėliau  perduoti vokiečiams, o Latvijos piliečiai išskirstyti pas ūkininkus. Vėliau jie grįžo namo, į Latviją.

Židikų partizanai, vadovaujami Olšausko, atvyko pavėlavę, kai jau mūšis buvo pasibaigęs. Mat ruošiantis židikiškiams į pagalbą Lūšės partizanams, iššovęs sunkvežimyje pastatytas kulkosvaidis sužeidė partizaną Strikaitį. Taip Lūšės partizanai nuvertė traukinį vieni.“

Renginį skambėjo sediškės Linos Rupšienės atliekamos raudos,  tremtinių choro „Atmintis“ (vadovė Zita Gaižauskienė) dainos, programą parodė Vainodės (Latvija) jaunimo atstovės. Aidėjo šautuvų salvės ir patrankos saliutai. Padėtos gėlės, uždegtos atminimo žvakutės. Renginyje dalyvavo ir kalbėjo Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, LLKS Žemaičių apygardos vadas Steponas Grybauskas, kaimynų latvių ir net bulgarų, besisvečiuojančių Židikuose, atstovai.

Lūšės bendruomenė maloniai priėmė  garbingus svečius.  Seniūnaitė  Jadvyga Jagminienė pažadėjo, kad prie paminklo visuomet žydės gėlės.

Žuvusiojo sukilėlio V. Dubicko vaikaitė kaunietė Loreta Vasiliauskienė padėkojo už senelio atminimo įamžinimą.

Sukilėlių likimas susiklostė įvairiai. Augustas Mylė po sukilimo tapo Vietinės rinktinės kariu, po jos likvidavimo perėjo į  Tėvynės apsaugos rinktinę. Po Sedos mūšio pasitraukė į Vakarus ir ilgus metus gyveno Kanadoje, aktyviai dalyvavo šaulių veikloje. Dabar gyvena Viekšniuose.

Sukilėlio Jono Griciaus sūnus Petras Gricius prisimena, jog  jo tėvas dirbo Lūšėje priežiūros darbininku. Kartu su  Kaziu Keturvaikiu, Leonardu Zubiu ir Justinu Pluku ardė geležinkelio bėgius. Po sukilimo jis toliau dirbo prie geležinkelio. 1945 metais, prasidėjus antrajai rusų okupacijai, visi keturi be teismo buvo išvežti į lagerius, tačiau byla nebuvo sudaryta ir po metų juos paleido. 1951 metais vėl visi buvo suimti ir nuteisti 25 metus lagerio ir 5 tremties. Iš lagerių  lūšiškiai grįžo 1956 metais be sveikatos ir netrukus mirė.

Mažeikių rajonas
Rūtos KONČIŪTĖS nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija