Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Gyvenimas per fotoobjektyvą

Gintarė Martinaitienė

Viktoras Vilčinskas su žmona Irena ir anūke Ugne. Kairėje – renginio vedėja Lina Eringienė

Viktoras Vilčinskas sako, kad fotografijose viskas suprantama ir aišku Dariaus Pavalkio nuotrauka

Šakių viešosios bibliotekos sienas papuošė fotografo Viktoro Vilčinsko šeštoji fotodarbų paroda „Fotoreportažai“. Parodoje užfiksuotos akimirkos iš sportinių renginių, susitikimų, išvykų, daug portretų.

Nuo 1992 metų V. Vilčinskas pradėjo dirbti Šakių rajono laikraščio „Valsčius“ fotokorespondentu ir nuo to laiko hobis tapo profesija. V. Vilčinskas sako, kad fotografijose jis stengiasi įamžinti tas akimirkas, kurios šventę ar kasdienybę paverčia įsimintiniausia gyvenimo diena. Tai tiesiog galimybė parodyti pasaulį taip, kaip mato pats autorius. „Ką čia paaiškinti? Meno čia nėra, viskas suprantama“, – parodos lankytojams apie savo darbus kalbėjo autorius.

Renginio vedėja Lina Eringienė sakė, kad jai keista šį žmogų gatvėje matyti be fotoaparato, nes visur, kur tik sutinka V. Vilčinską, jis visada fotografuoja tai, kas vyksta.

Nors didžioji dalis eksponuotų nuotraukų iš darbinės aplinkos, buvo galima išvysti ir asmeninių fotografijų. Pavyzdžiui, vienoje iš nuotraukų didelėmis akimis žvelgia anūkė Ugnė, parodos atidarymo metu ne kartą glaudusis prie senelio. „Visko čia yra – ir darbo, ir nedarbo fragmentų, tik manęs nė vienoje nuotraukoje nėra“, – šmaikščiai kalbėjo Viktoro žmona Irena. Nors ji jau norėtų, jog sutuoktinis taptų sėslesnis, eitų į pensiją, padirbėtų sode, nė vienas parodos lankytojas tam nepritarė – visi linkėjo ir toliau  ir dar surengti vieną savo darbų parodą.

Renginio metu prisiminti laikai, kokiomis aplinkybėmis tekdavo fotografams dirbti seniau, kaip ilgai, kantriai tekdavo laukti rezultato. „Buvo įdomus laikas, kai reikėdavo pačiam ryškinti juostas, daryti nuotraukas prie raudonos lempos, kad nepatamsėtų, džiovinti ir karpyti jas...“ – prisiminė V. Vilčinskas.

Daug šiltų sveikinimų bei prasmingų linkėjimų buvo išsakyta parodos atidarymo metu. Daugelis kalbėjusiųjų dėkojo ne tik už galimybę išvysti sustabdytą akimirką, bet ir už paprastą, nuoširdų V. Vilčinsko bendravimą, draugišką rankos paspaudimą ar tiesiog pajuokavimą, patarimą ar pasidalijimą sukaupta patirtimi...

Šakiai
Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

© 2011 „XXI amžius“