Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Bažnyčia apie jaunimo švietimo svarbą

Mindaugas BUIKA

58 milijonai pasaulio vaikų lanko katalikiškas mokyklas

Siekiant išsilavinimo visuotinumo

Dabartinių ekonominių problemų akivaizdoje, švietimo finansavimui patiriant nemažus iššūkius visame pasaulyje, ši tema vis dažniau svarstoma ne tik socialiniais, bet ir etiniais bei teisiniais aspektais. Liepos mėnesį ministrai Jungtinių Tautų Ekonominėje ir socialinėje taryboje svarstė klausimą „Tarptautiniu mastu sutartų tikslų ir įsipareigojimų dėl švietimo įgyvendinimas“, išsamų pranešimą skaitė ir Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Ženevoje veikiančiose JTO struktūrose arkivyskupas Silvanas Tomazis. Jis priminė, kad žmogaus teisės į švietimą visapusiškas realizavimas turi būti svarbus nacionalinės ir tarptautinės politikos vertinimo kriterijus. Pagal Bažnyčios mokymą, švietimas yra nepakeičiama priemonė, siekiant  apginti ir patvirtinti transcendentinį žmogaus, sukurto pagal Dievo paveikslą, orumą. Tačiau šios teisės visuotinis realizavimas daro didelę įtaką ekonominei šalių pažangai, skurdo įveikimui, neteisingumo ir nelygybės sumažinimui.

Vatikanas dalyvauja globaliniame jaunų žmonių problemų svarstyme

Mindaugas BUIKA

Tarptautinių jaunimo metų tradicija

Šiuo metu Madride vykstant didžiajam tarptautiniam Katalikų Bažnyčios renginiui – Pasaulinėms jaunimo dienoms – ypatingas dėmesys atkreipiamas į Vatikano atstovų pasisakymus dėl visuomeninio bei valstybinio poreikio rūpintis jaunaisiais žmonėmis esminių tiek ekonominio, tiek ir politinio pobūdžio iššūkių akivaizdoje. Juk niekas negali paneigti, kad vaikai, paaugliai ir suaugę jauni žmonės (beje, tarptautiniuose dokumentuose vaiku laikomas asmuo, kol jam sukaks 18 metų amžiaus) yra jautriausia ir pažeidžiamiausia visuomenės dalis, kurią būtina išskirtinai branginti ir globoti kaip tautų ir žmonijos ateitį. Vakarų pasaulyje jaunimo „kaina“ dar labiau išaugo dėl katastrofiškai sumažėjusio gimstamumo, dėl kurio jaunų žmonių – būsimų darbuotojų, kūrėjų ir mokesčių mokėtojų – stygius tampa vis akivaizdesnis su vis aštresniais demografinės krizės bruožais bei jų fatališkomis pasekmėmis.