2011 m. rugpjūčio 19 d.
Nr. 58
(1938)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Popiežiaus dėmesys Ispanijai naujojo evangelizavimo kontekste

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI susitinka
su Ispanijos karaliumi Chuano
Karlosu I ir karaliene Sofija
per savo 2010 metų vizitą

Šventasis Tėvas sveikinasi su Ispanijos
premjeru Choze Luisu Rodrigesu Sapateru

Montuojamos originalios klausyklos
Pasaulinių jaunimo dienų dalyviams

Tradicijos ir šiandienos iššūkiai

Prasidėjusiame popiežiaus Benedikto XVI apaštaliniame vizite į Ispaniją, žinoma, didžiausias dėmesys skirtas planuojamiems jo devyniems susitikimams su šalies sostinėje Madride vykstančių 26-ųjų Pasaulinių jaunimo dienų dalyviais. Tačiau ši kelionė bei jos programa turi ir kitų Šventojo Tėvo apsilankymams užsienio valstybėje būdingų bruožų, kurie atspindi Vatikano dėmesį visuomenės gyvenimui, vietinės Bažnyčios padėčiai bei jos santykiams su šalies vadovybe, todėl rugpjūčio 18–21 dienomis vykstančio vizito metu popiežius Benediktas XVI susitinka su Ispanijos karaliaus Chuano Karloso I šeima bei su ministru pirmininku Choze Luisu Rodrigesu Sapateru, su kuriais jau matėsi ir ankstesnių savo apsilankymų šioje Pirėnų pusiasalio šalyje 2006 ir 2010-aisiais metu.

Ispanija per pastaruosius tris dešimtmečius sulaukė jau net aštuonių vizitų, kuriais vieną didžiausių ir įtakingiausių Europos valstybių pamalonino Katalikų Bažnyčios vadovai. Štai popiežius Jonas Paulius II 1982–2003 metais Ispanijoje lankėsi penkis kartus, o Benediktas XVI, kaip minėta, atvyko į ją jau trečią kartą (dabartiniam Šventajam Tėvui per šešerius metus trunkantį pontifikatą tai rekordiškai daug, žinant, kad net savo tėvynėje Vokietijoje trečią kartą jis lankysis tik šiek tiek vėliau, rugsėjo mėnesį). Toks Romos dėmesys Ispanijai yra visiškai suprantamas, kadangi ši labai katalikiška šalis yra tapusi tarsi didžiule visuomenine „laboratorija“ su visu aštrumu iškilusiomis pomodernistinių laikų problemomis ir iššūkiais, įtakojančiais viso kontinento religinį ir kultūrinį gyvenimą. Viena vertus, Ispanijoje yra gilios krikščioniškos tradicijos, veikia galingos ir išplėtotos Katalikų Bažnyčios struktūros, kita vertus, sekuliarizacijos sparta ir radikalumu ji pralenkia daugelį net protestantiškų Europos valstybių (pavyzdžiui, Ispanijoje, vienoje pirmųjų ir dar nedaugelio kontinento šalių, dar 2004 metais buvo legalizuotos homoseksualų „santuokos“, priimti kiti prigimtinės teisės ir gyvybės šventumui prieštaraujantys įstatymai).

Prieš Popiežiaus vizitą Vatikano informacinės tarnybos paskelbtais statistikos duomenimis, Ispanijoje iš 46 milijonų gyventojų 92,2 proc. yra katalikai. Vietinė Katalikų Bažnyčia suskirstyta į 70 arkivyskupijų ir vyskupijų, kuriose veikia beveik 23 tūkstančiai parapijų. Sielovadoje darbuojasi 126 arkivyskupai ir vyskupai su beveik 25 tūkstančiais kunigų, 54 tūkstančiais vienuolių ir 100 tūkstančių katechetų. Išvystytas katalikiško auklėjimo, švietimo ir studijų institucijas, kurių – nuo vaikų darželių iki universitetų – yra daugiau kaip 5,5 tūkstančio, lanko 1,5 milijono auklėtinių ir studentų. Su Bažnyčia susietos struktūros ir vienuolijos Ispanijoje taip pat išlaiko 77 ligonines, 54 klinikas, daugiau kaip 800 senelių ir neįgaliųjų globos namų, 390 našlaitynų, beveik 300 šeimų konsultacijų ir gyvybės gynimo centrų, 3300 socialinės reabilitacijos įstaigas ir kito pobūdžio ugdymo ir slaugos institucijas.

Išsamiau religinę ir socialinę padėtį Ispanijoje popiežius Benediktas XVI apžvelgė balandžio mėnesį, priimdamas šios šalies ambasadorės prie Šventojo Sosto Marijos Figos Lopes–Palop skiriamuosius raštus.

Beje, ji tapo pirmąja ambasadore moterimi per ilgą Vatikano ir Ispanijos diplomatinių santykių istoriją, prasidėjusią dar XV amžiuje. Prisiminęs pernykštį apsilankymą Šv. Jokūbo šventovėje (Santjage de Komposteloje) ir Barselonoje, bei turėtus susitikimus su tikinčiaisiais ir valstybės vadovais, Šventasis Tėvas patvirtino įspūdį dėl katalikiškojo tikėjimo gyvybingumo Ispanijos žemėje, davusioje daugybę šventųjų, nusėtoje katedrų, Bažnyčios kultūrinių ir socialinės paramos centrų, vaisingos ir ištikimos bendruomeniškumo raiškos. Šiomis sąlygomis Apaštalų Sostas ir Ispanijos karalystė, Bažnyčia ir valstybė pagarbiai bendradarbiauja, išlaiko teisėtą savarankiškumą savojo veikimo srityse dėl žmonių gerovės ir pažangos, be kita ko, įtvirtina jų „tikėjimo ir sąžinės raišką tiek viešajame, tiek ir privačiame gyvenime“, pažymėjo Popiežius.

Evangelinė ir politinė misija

Taigi Bažnyčios evangelinė ir valstybės politinė misija, atsižvelgiant į jų savas kompetencijos sritis, turi eiti kartu dėl tautos ir visuomenės gerovės, teisingumo ir stabilumo įtvirtinimo. Ši bendra atsakomybė vis aktualesnė dabartinių didžiųjų ekonominių sunkumų sąlygomis, kurie ypač skaudžiai palietė Ispaniją, „pirmiausia nedarbo srityje, sukėlė nerimą ir nusivylimą, ypač tarp jaunų žmonių ir nuskurdusių šeimų“, – sakė Benediktas XVI. Šiuo metu Ispanijoje dėl ekonominės krizės nedarbo lygis pasiekė netgi 20 proc. (didžiausias visame Vakarų pasaulyje), o tarp jaunų žmonių jis netgi dvigubai didesnis. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad meldžia Visagalio apšvietos tiems, kurie veikia atsakingose valdžios pareigose, kad drąsiai ieškotų visuomenės atsigavimo kelių, kartu pripažindamas Bažnyčios socialinių institucijų pagirtiną veikimą suteikiant solidarią paramą visiems stokojantiems.

„Tuo būdu Bažnyčia išreiškia savosios būties esminę charakteristiką, galbūt, labiausiai regimą ir vertinamą daugelio, ar jie būtų tikintieji ar ne, – kalbėjo Popiežius. – Tačiau ji stengiasi eiti toliau nei įprasta išorinė materiali parama ir pasiekti krikščioniškos meilės širdį, kuriai artimas pirmiausia yra asmuo, Dievo vaikas, kuriam visuomet reikia broliškumo, pagarbos ir priėmimo kiekvienoje situacijoje“. Taip Bažnyčia pristato Kristų – „viltį, kuri padrąsina ir sustiprina“, – kurio mokymas yra priešnuodis visokiam nepasitenkinimui, suteikia tikrąją prasmę gyvenimui ir protingą pagrindimą visiems dalykams. Todėl valstybė turi skatinti religingumą ir „atvirumą antgamtiškumui“, visiškai nepriimtinas perdėtas sekuliaristinis priešiškumas tikėjimui, su neigimu ar atmetimu krikščioniškosios istorijos bei religinių simbolių, kurie „atspindi daugumos piliečių tapatumą ir kultūrą“.

Benediktas XVI atkreipė dėmesį ir į kitas dabar agresyvaus sekuliarizmo tendencijai būdingas ydas, deja, dabar pasireiškiančias ir socialistų vyriausybės valdomoje Ispanijoje. Tai bandymas religiją pristatyti kaip visuomeniškai nereikšmingą faktorių, ją marginalizuoti ir paniekinti. Kartais tokios profanacijos akivaizdoje yra pažeidžiama fundamentali teisė į religijos laisvę, ypač kada savo įsitikinimus draudžiama reikšti viešumoje, taip pažeidžiant patį žmogiškojo asmens orumą. Rūpindamasi žmogumi ir jo teisėmis be jokių apribojimų, Bažnyčia gina pirmiausia fundamentalią teisę gyventi nuo pačios gyvybės užuomazgos iki natūralios pabaigos, „kadangi gyvybė yra šventa ir niekas negali su ja elgtis savavališkai“, aiškino Šventasis Tėvas, nurodydamas Bažnyčios protestus Ispanijoje, pernai dar labiau liberalizavus abortus įteisinantį įstatymą.

Nurodydamas prieštaravimus, Ispanijos socialistų vyriausybei įteisinus homoseksualų „santuokas“ bei liberalizavus ištuokų bylų nagrinėjimą, Popiežius paaiškino, kad tie Bažnyčios protestai yra suprantami, nes ji gina prigimtinę šeimą, kaip „meilės ir gyvybės šventovę“. Todėl šeimai, grindžiamai vyro ir moters  santuoka, turi būti teikiama ekonominė, socialinė ir juridinė parama, kaip gyvybiškai svarbiai institucijai, nuo kurios tvirtumo priklauso tautos ateitis. Taip pat, žinant kairiųjų pastangas sumenkinti religinį švietimą Ispanijos valstybinėse mokyklose (nebedarant vertinimo pažymiais, atsisakant tikybą įtraukti į baigiamųjų atestatų sudėtį, įvedant alternatyvų „pilietiškumo ugdymą“ su ateizmo ir homoseksualizmo ideologijų elementais). Šventasis tėvas patvirtino Bažnyčios nuostatą, kad „švietimas, kuris integruoja moralines ir religines vertybes, vyktų pagal tėvų įsitikinimus, nes tai yra jų teisė ir labiausiai atitinka jaunų žmonių integralų vystymąsi“. Katalikų religijos mokymas turi būti įterptas į visų švietimo įstaigų (privačių ir valstybinių) programas, kurias pasirenka katalikai tėvai.

Baigdamas savo kalbą ambasadorei, popiežius Benediktas XVI priminė jo laukiančią naują kelionę į Ispaniją celebruoti Pasaulinių jaunimo dienų, reikšdamas viltį, kad tai duos „gausių dvasinių vaisių jauniems žmonėms ir visai šaliai“. Pripažindamas didelius darbus, nuveiktus rengiant šį šimtų tūkstančių vaikinų ir merginų susitikimą, į kurį atvyko svečiai iš daugiau kaip 190 šalių, Šventasis Tėvas dėkojo, kad bažnytinėms institucijoms dosnią paramą suteikė šalies vyriausybė ir savivaldybės. Tai yra sėkmės garantija, kad pasauliui vėl bus parodytas „ispaniškosios sielos ir širdies kilnumas“.

Svarbių iniciatyvų bruožai

Kaip tik šioje apžvalgoje norisi atkreipti dėmesį į kai kuriuos popiežiaus Benedikto XVI dabartinio vizito Ispanijoje bruožus, patvirtinančius jo skatinamus Naujojo evangelizavimo siekius Europoje ir visame Vakarų pasaulyje. Pirmiausia tai El Eskorialo komplekse, Madrido šiaurinėje dalyje, augustiniečių vienuolyne, rugpjūčio 16 dieną vyksiantį susitikimą su Pasaulinėse jaunimo dienose  dalyvaujančia tarptautine seserų vienuolių bendruomene. Dauguma dalyvių yra jaunesni nei 35 metų amžiaus ir todėl Šventasis Tėvas nori paskatinti dvasinius pašaukimus į vienuolijas daugelyje Europos šalių, dėl to išgyvenančių nemažus sunkumus. Kita vertus, toje pačioje Ispanijoje naujos vienuolių  bendruomenės patiria stebėtiną pašaukimų gausą ir šiuo patyrimu noriai pasirengusios pasidalinti.

Reikšmingas yra ir taip pat šiandien, penktadienį, El Eskoriale vykstantis popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su į Pasaulines jaunimo dienas atvykusiais jaunaisiais katalikiškųjų universitetų profesoriais ir dėstytojais, kurių amžius nesiekia 40 metų. Ta proga bendradarbiaudami visi penki Ispanijos katalikų universitetai parengė Pasaulinį katalikiškųjų aukštųjų mokyklų kongresą, nagrinėjantį veiksmingo įsitraukimo į Bažnyčios vykdomą evangelizavimo misiją temą. Tarp kitų Katalikiškojo mokymo kongregacijos prefekto kardinolo Zenono Grocholevskio atidaryto kongreso pranešėjų buvo ir Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas, kurio paskaitos tema „Universiteto vaidmuo gaivinant tikėjimą sekuliarizuotose tradiciškai krikščioniškose šalyse“. Popiežius Benediktas XVI, žinoma, turės ką pasakyti jauniesiems mokslininkams apie dieviškosios išminties paieškas.

Pagaliau dar vienas išskirtinis šių Pasaulinių jaunimo dienų bruožas yra Atgailos sakramento celebravimas, taip pat ženklinantis Naujojo evangelizavimo siekius. Šventasis Tėvas ateinantį šeštadienį Madride taip pat klausys jaunųjų dalyvių išpažinčių ir tai bus išraiškinga nuoroda, kad krikščioniškas gyvenimas realiai prasideda nuo vidinio atsinaujinimo, nuo atsivertimo, sugrįžimo prie Dievo. Tarptautinio jaunimo susibūrimo šventėje Susitaikinimo sakramentą bus galima priimti dvidešimčia kalbų: išpažinties nuo 10 valandos ryto iki dešimtos vakaro klausys apie 2 tūkstančiai kunigų specialiai tam reikalui sumontuotose originaliose, išskleistas baltas bures primenančiose klausyklose.

Vatikane taip pat buvo paskelbtas didžiojo penitenciarijaus kardinolo Fortunato Baldelio pasirašytas dekretas, kuriuo informuojama, kad Popiežius Benediktas XVI, patenkindamas Madrido arkivyskupo kardinolo Antonijaus Marijos Rouko Varelos prašymą, suteikia galimybę pelnyti šių Pasaulinių jaunimo dienų atlaidus. Visuotiniai atlaidai suteikiami tiems tikintiesiems, kurie Madride, maldingai dalyvaudami Pasaulinių jaunimo dienų renginiuose ir iškilmingose baigiamosiose šv. Mišiose rugpjūčio 21 dieną, įprasta tvarka atliks išpažintį, priims Šv. Komuniją ir pasimels Popiežiaus intencijomis. Rugpjūčio mėnesio Šventojo Tėvo apaštalinės maldos intencija kaip tik yra, „kad Pasaulinės jaunimo dienos Madride padrąsintų jaunus žmones visame pasaulyje savo gyvenimus įprasminti ir statydintis Kristuje“. Misijos maldos intencija – „kad Vakarų krikščionys galėtų atsiverti Šventosios Dvasios veikimui ir iš naujo atrastų savojo tikėjimo gaivumą bei entuziazmą“.

Pasaulinių jaunimo dienų laikotarpiu, kaip patvirtina minėtas didžiojo penitenciarijaus dekretas, gali gauti dalinius atlaidus bet kur pasaulyje esantys tikintieji, jeigu kartu su įprastomis atlaidų sąlygomis mels Šventąją Dvasią, kad skatintų jaunimą liudyti artimo meilę ir suteiktų jėgų jiems skelbti Evangeliją savo gyvenimu. Kunigai yra kviečiami rodyti uolumą ir dosnumą, klausant sakramentinės išpažinties tų tikinčiųjų, kurie nori gauti minėtus atlaidus, ir kviesti juos melstis už Pasaulinių jaunimo dienų sėkmę.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija