|
Nauji politikos vėjai
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Pastarojo meto aktualijos pirmiausia skandalas dėl slaptų duomenų perdavimo Baltarusijai ir dar vienas skandalas dėl brangiai kainavusios įtakingų valstybės pareigūnų komandiruotės į Naująją Zelandiją akivaizdžiai parodo, kad visos kalbos apie neva egzistuojančią teisinę valstybę yra niekinės. Deja, šie ir kiti įvykiai rodo, kad Lietuvai vis labiau tinka butaforinės valstybės, kurioje klesti korumpuoti klanai, pavadinimas. Tokiems klanams jokios teisinės valstybės nereikia, jiems reikia netvarkos, nes tik tol, kol egzistuoja netvarka ir teisinis nihilizmas bei klesti korupcija, klanai turi visas galimybės sėkmingai veikti. Kol tokia padėtis nesikeičia, tol primename skurdžias ir korumpuotas pokomunistines valstybes Rusiją, Bulgariją, Ukrainą ir Afrikos šalis. Tai, kad šalies valdyme vyrauja korupcija ir aplaidumas, melas ir cinizmas, įrodo jau vien baltarusių disidentų slaptų duomenų perdavimo valdančiajam Baltarusijos režimui istorija. Paaiškėjo įdomios aplinkybės vienos į skandalą įsipainiojusios aukšto rango valstybės pareigūnės, Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktorės A. Bernotienės vyras S. Bernotas turi verslą Baltarusijoje ir dėl to yra pažeidžiamas bet kokius stambesnius verslo projektus šioje šalyje kontroliuoja KGB. Šiame skandale pastebima dar viena svarbi aplinkybė visaip vengiama nubausti kaltus pareigūnus. Keli slaptų duomenų apie baltarusių disidentus perdavimą A. Lukašenkos režimui organizavę aukšto rango Lenkijos prokurorai jau nubausti jie atkleisti iš pareigų. Verta iškelti esminį klausimą: kodėl egzistuoja tokia padėtis, kokiu pagrindu mūsų šalyje atvirai siautėja korumpuoti veikėjai ir išdavikai, o jų veikla nėra tinkamai įvertinama? Vienas iš esminių tokią padėtį sąlygojančių veiksnių Lietuvos politikos olimpe įsigalėjusi korupcija bei nepotizmas ir mūsų šalies stambiųjų partijų klaninis valdymo stilius.
Stambiosios partijos, dar kitaip vadinamos tradicinėmis partijomis, atvedė Lietuvą į aklavietę. Nenuostabu, kad nuo šių metų pradžios pradėjo formuotis naujos partijos ,,Drąsos kelio partija, Lietuvių Tautininkų sąjūdis, Lietuvos Žaliųjų sąjūdis bei kitos naujos politinės jėgos. Įdomu išsiaiškinti, kuo šios partijos skiriasi, kokie jų tikslai, kas šių naujų politinių jėgų lyderiai. Ir svarbiausias klausimas ar jos gali pakeisti Lietuvos politinį žemėlapį? Pastaruoju metu vis didesnio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukia besikurianti Drąsos kelio partija. Iš praktinių šios partijos žingsnių galima pastebėti tokius esminius dalykus partija pasisako už dvigubos pilietybės įteisinimą, už nemokamą aukštojo mokslo sistemą, prieš žemės pardavimą užsieniečiams, už tarėjų institucijos įvedimą teismuose. Drąsos kelio partijos lyderių gretose kunigas J. Varkala, judėjimo Drąsiaus kelias valdybos pirmininkė A. Skučienė, profesorė I. Miceikienė, judėjimo Vytis narys J. Vaikšnoras, buvęs VSD pareigūnas K. Braziulis, disidentas L. Kemeklis, teisininkė I. Malinauskienė, psichologė O. Slapšienė ir kiti. Spalio mėnesį įvyks šios partijos steigiamasis suvažiavimas. Kita nauja partija Lietuvių Tautininkų sąjūdis (LTS). Ši politinė jėga formuojasi ant seno pagrindo ir jos lyderių gretose yra tiek patyrusių politikos vilkų (Seimo nariai K. Uoka ir G. Songaila), tiek ir per pastaruosius kelerius metus iškilusių aktyvių visuomenės veikėjų (žurnalistas R. Čekutis, filosofas M. Kundrotas, Seimo nario padėjėjas R. Repšys, J. Panka, K. Apanavičiūtė ir kiti). Tarp numatomų praktinių žingsnių ši partija pasisako už rinkimų sistemos keitimą, už piliečių tiesiogiai renkamų merų instituciją, už didelį dėmesį gamtos apsaugai. Planuojama, kad lapkričio mėnesį įvyks LTS steigiamasis suvažiavimas. Dar viena iš naujų politinių jėgų šių metų kovo mėnesį oficialiai įsteigtas Lietuvos Žaliųjų sąjūdis (LŽS). Šią partiją įkūrė kai kurie jau daugelį metų aktyviai veikę aplinkosaugos aktyvistai ir jų bendraminčiai. LŽS vadovauja pirmininkas J.Dautartas, o lyderių gretose yra I. Balčiūnienė, S. Lapienis, S. Pikšrys, G. Saldžiūnas, M. Ratkevičius ir kiti.
Vadinamųjų tradicinių partijų klaninis valdymo stilius ir jų faktinis silpnumas, kai stiprios tik partijų valdančiosios grupuotės, o pačios partijos dirbtinai silpninamos, sudarė prielaidas prieštaringai padėčiai teisėsaugoje susiformuoti. Tarp korumpuotų politikų ir korumpuotų teisėsaugos pareigūnų dar 19911996 metais formavosi glaudūs simbioziniai ryšiai. 1995 metais grupė Klaipėdos ir Kėdainių verslo magnatų dėl dujų verslo kontrolės kovojo su įtakingu Kauno verslo magnatu S. Čiapu ir jo bendražygiais. Klaipėdos Kėdainių klanas nugalėjo S. Čiapo grupuotę, ir toje kovoje jiems padėjo korumpuoti teisėsaugos pareigūnai ir kriminalinių gaujų vadeivos. Didelės reikšmės turėjo jų ryšiai Rusijoje kai kurių Gazpromo vadovų ir įtakingų mafijos vadeivų J. Goldovskio, Š. Čigirinskio, D. Buriako, J. Kobzono parama. Vėliau dujų verslą kontroliuojantys Lietuvos oligarchai įgijo didžiulę įtaką mūsų krašto politikoje. Kai kas nori nuslėpti tiesą apie tuometinę padėtį Lietuvoje, apie atkaklias sąžiningų teisėsaugos pareigūnų kovas su korumpuotais savo kolegomis, apie abejotinos reputacijos politikų įtaką svarbiose bylose. Pirmajame atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės etape įvyko daug mafijos organizuotų rezonansinių nužudymų: 1993-1996 metais nužudyti politikas ir diplomatas S. Lozoraitis, žurnalistai V. Lingys ir K. Žičkus, verslininkai R. Grainys, R. Kavaliauskas, V. Dementavičius, įvyko pasikėsinimai į verslininkus A. Lazauską, J. Jėčių ir dar daug kitų panašių įvykių. Analizuodami tokių įvykių raidą matome, kad jų organizatorius stiprus trikampis žiedas: korumpuoti politikai bei pareigūnai, oligarchai ir kriminalinio pasaulio lyderiai. Būtent šie veikėjai turėjo didžiulę įtaką įvairioms partijoms, ir tokių veikėjų klanai iki šiol suinteresuoti, kad padėtis Lietuvos politikos viršūnėse iš esmės nesikeistų, kad ir toliau būtų žaidžiamas jau gerai parengtas politinis ping-pongas (kelių įsigalėjusių partijų tariama kova), o iš tiesų gerai parengta sandėrių sistema.
Nenuostabu, kad mūsų krašte susiklostė dramatiška padėtis daugiausia ginami tik siaurų privilegijuotų kastų interesai, o daugumos piliečių interesai užmirštami, jie lieka trečiame plane. Toks kelias veda į nuosmukį ir murkdymąsi stagnacijos liūne. Privilegijuotų kastų įtaką pažabojusios, skaidresne politine sistema pasižyminčios ir autentišką kultūrą išlaikiusios postkomunistinės valstybės Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovėnija, Kroatija žengia pažangos keliu. Kas gali pakeisti padėtį mūsų krašte? Viena iš esminių sąlygų skaidresnės politinės sistemos suformavimas. Tam reikia iš esmės keisti politinį žemėlapį. Naujų politinių partijų Lietuvių Tautininkų sąjūdžio, Lietuvos Žaliųjų sąjūdžio, Drąsos kelio ir kai kurių kitų politinių jėgų kūrimasis teikia daug vilčių.
© 2011 XXI amžius
|