Kultūros zona

Skaitykla

Tūkstantmečio knygos pristatymas

Stasys POVILAITIS

Knygos ruošimo nariai (iš kairės): Giedrius Kalninis, Algirdas Gilius, Eugenijus Kupriščenka, Vytautas Lagūnavičius, Aurelija Davydavičienė, Virginija Antanavičienė, Petras Sventickas, Rimantas Dailidonis, Renatas Raudeliūnas, Artūras Klementavičius, Alfonsas Vitkauskas su Seimo nare Auksute Ramanauskaite-Skokauskiene (viduryje)

Pozityvios minties pilietinė akcija „Tūkstantmečio žiedas. Vilties ir meilės laiškai Lietuvai“, kuri vienija viso pasaulio lietuvius, finišavo. Ši spalvinga istorinė knyga pristatyta Kauno karininkų ramovėje. Gydytoja, Sveikatos centro „Amžinoji sandora“ direktorė Aurelija Davydavičienė labai myli žmones ir savo tėvynę Lietuvą.

– Kai žmogus serga, jam labai reikia ne tik gydytojų pagalbos, bet ir artimųjų palaikymo. Pajutau, kad gali susirgti ir mūsų Lietuva. Tiek daug nepasitikėjimo, pykčio, tiek daug Lietuvą paliekančių jaunų žmonių. Reikėjo kažką daryti, – kalbėjo ji. – Sunkiais laikais Lietuvoje atsirasdavo gydytojų (J. Basanavičius, V. Kudirka, akad. J. Brėdikis ir kt., kurie gydydavo ne tik žmogų, bet ir tautą). Pabandžiau ir aš su kolegomis iš Sveikatos centro „Amžinoji sandora“ paskelbti akciją: „Tūkstantmečio žiedas. Vilties ir meilės laiškai Lietuvai“. Blogio blogiu nesunaikinsime. Reikėjo sugalvoti kažką labai pozityvaus. Nusprendėme ieškoti bendražygių ir bendraminčių, mylinčių Lietuvą, tikinčių Jos ateitimi. Tikėjimas daro stebuklus, gydo, išlaisvina…

2009 metai buvo puiki proga – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis. Iš pradžių apie knygą negalvota. Buvo sumanymas  surinkti sveikinimo laiškus Lietuvai su gera, pozityvia energija, sudėti juos į didelį albumą ir padovanoti kuriam nors muziejui. Šią dovaną priimti ir talkinti idėjos sklaidai sutiko Maironio lietuvių literatūros muziejus ir jo direktorė Aldona Ruseckaitė.

Per radiją, televiziją, spaudą, internetines svetaines visus kvietėme rašyti laiškus Lietuvai, kuri tada šventė savo vardo paminėjimo tūkstantmetį. Sukurta interneto svetainė „Tūkstantmečio žiedas.lt“. Į ją pradėjome dėti gautus laiškus, kurių gavome tikrai daug… Atsiliepė poetai A. Puišytė, J. Marcinkevičius, P. Palilionis, D. Teišerskytė, aktorės O. Dautartaitė, R. Varnaitė, E. Stancikas, medikai prof. A. Šeškevičius, akad. J. Brėdikis, krepšininkas A. Sabonis, „Tūkstantmečio Odisėjos“ herojai, įvairios bendruomenės, 60 mokyklų moksleiviai. Vilties ir Meilės laiškuose sveikintojai prabilo ne tik savo, bet ir M. K. Čiurlionio, Vydūno, J. Degutytės, J. Marcinkevičiaus, J. Strielkūno, B. Brazdžionio, V. Kudirkos, O. Milašiaus žodžiais ir posmais. Laiškai įdėti į interneto svetainę, kurią redagavo poetas R. Keturakis. Kai baigėsi Lietuvos vardo tūkstantmečio metai, jis pasiūlė: „Aurelija, šitiek nuostabių minčių, ir tik viename vienetiniame albume… Jei dar turi jėgų, darome knygą, bent jau 1000 egzempliorių tiražu. Paskleisime ją po Lietuvą…“ Pirmas žingsnis pavyko, sulaukėme virš 1000 laiškų ne tik iš Lietuvos, bet net iš JAV, Kanados, Vokietijos, Airijos, Italijos, Ispanijos, užsienio lietuvių bendruomenių, 400 vaikų piešinių. Visa tai sumanėme sudėti į knygą. Tai užtruko dar metus.

Rezultatas yra – knyga ir nedidelis šventinis jos tiražas – 10 egzempliorių. Didįjį tiražą visiems knygos autoriams ir draugams tikimės išleisti iki rugsėjo. Pilnam tiražui pinigų dar vis trūksta.

Knyga „Tūkstantmečio žiedas. Vilties ir meilės laiškai Lietuvai“ –  dar vienas tautos Vilties ir Meilės paminklas tūkstantmetei Lietuvai. Knygoje – per 1000 įvairaus amžiaus ir profesijų žmonių, įvairių bendruomenių, sporto ir meno kolektyvų sveikinimo laiškų ir piešinių. Jauniausiam akcijos dalyviui – vos vieneri metai, o vyriausiam – net 96-eri. Ši knyga atskleidžia Lietuvos žmonių dvasios grožį, stiprina istorinę atmintį, bendrystę ir savitarpio meilę.

Pačioje knygos pradžioje – Kultūros ministro Arūno Gelūno mintys: „Šią knygą rašėme širdimi ir jausmais, tikėjimu, viltimi ir meile Lietuvai… Šimtmečiais knyga buvo mūsų skaudžios istorijos liudininkė, tautos gyvastį gelbėjęs ir palaikęs šaltinis. Valstybės klestėjimas, karai ir okupacijos, tremtis ir emigracijos, laisvės troškimai ir kova už nepriklausomybę – visa tai sudėta į knygas. Šioje knygoje – mūsų mintys ir apie būsimą Lietuvą… linkime jai būti turtingai ir demokratiškai. Lietuva turi būti atvira naujoms modernioms idėjoms“.

Karininkų ramovės viršininkas, akcijos dalyvis majoras Donatas Mazurkevičius šią knygą pavadino galingu ginklu prieš blogį. Jo užtaisas meilė Tėvynei.

Knygos pristatymas, prasidėjęs Baritonų trio, t. y. Benjamino Želvio, Gedimino Maciulevičiaus ir Danieliaus Vėbros daina, buvo palydėtas kun. Artūro Kazlausko malda už Lietuvą ir aktorės Reginos Varnaitės skaitytu Bernardo Brazdžionio eilėraščiu Lietuvai. Renginys baigėsi liaudies daina apie linus, kurią dainavo jau visa salė.

Knygos pristatymo tęsinys vyko Karo muziejaus sodelyje. A. Davydavičienė padėkojo visiems, atsiuntusiems laiškus su sveikinimais bei gražiais linkėjimais Lietuvai ir iš knygos perskaitė keletą įdomiausių sveikinimų, linkėjimų Lietuvai. Daugelis pasisakiusiųjų teigiamai atsiliepė apie naująjį leidinį, jį vadino tūkstantmečio knyga.

Beveik visi tūkstantmečio knygos pristatymo dalyviai buvo ir knygos bendraautoriai. Vieni rašė proza, kiti – eilėmis, treti – nuotraukomis, piešiniais, plakatais, redagavimu, maketavimu ar pan. Visi jie norėjo knygą pamatyti, pavartyti, rasti savo, artimųjų, draugų ar pažįstamų tekstų, nuotraukų, piešinių. Knygų kol kas buvo tik 10, kitos 990, tikėkimės, pasirodys bent jau Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms.

Šią knygą vartyti ir skaityti gera, nes ji parašyta širdžių kalba.

Autoriaus nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“