Kultūros zona

Etnografija

Ignalinos krašte surado 70 muzikantų

Rugpjūčio 4 dieną Ignalinos kultūros ir sporto centro Etninės ir muziejinės veiklos skyriuje skambėjo liaudies muzika, sukosi šokėjų poros. Taip linksmai apibendrinta Ignalinos krašte rugpjūčio 2–5 dienomis vykusi etnoinstrumentologinė ekspedicija, kurią organizavo Lietuvos liaudies kultūros centras (LLKC). Tokias ekspedicijas centras rengia nuo 1987-ųjų metų. Ši – 23-ioji. Keturias dienas Ignalinos rajono seniūnijas lankė ir muzikantus įrašinėjo tradicinės kultūros saugotojai, LLKC darbuotojai, muzikai, pedagogai: Arūnas Lunys, prof. Vida Palubinskienė, Daiva Čičinskienė Matas Baniūnas, Rimantas Daugėla, Rima, Raimondas ir Aušrinė Garsonai, Alfredas Mickus ir kt. Patyrusiems ekspeditoriams gelbėjo bei naudingos patirties sėmėsi etnografija besidomintys studentai. Visas dienas svečius globojo, jų nakvyne ir maitinimu rūpinosi Etninės ir muziejinės veiklos skyriaus vedėja Marija Kirkienė, kuri dėkojo rajono verslininkams, parėmusiems šią kilnią veiklą.

„Svarbu ne kas daroma ar duodama, geradarystės esmė glūdi ne atliktame poelgyje, bet davėjo ar darytojo širdyje“ (Seneka). Šiais žodžiais buvo pradėtas pokalbis apie ekspediciją, kurioje dalyvaujantys žmonės aukoja savo atostogų laiką ir už tai negauna piniginio atlygio, tačiau patiria nepaprastų akimirkų, daug bendrauja, sutinka įdomių žmonių ir svarbiausia – surenka mūsų kaimuose ir miesteliuose išsibarsčiusius tradicinės kultūros perliukus, kurių vertė bėgant laikui vis didėja. Kaip sakė LLKC vyriausiasis specialistas A. Lunys, šis darbas yra nesibaigiantis. Iki 2003 metų buvo apvažiuota visa Lietuva. Tuomet atrodė, kad jau viskas surinkta, užrašyta, tačiau pakartotinės ekspedicijos atskleidė naujus lobynus, atrado naujus žmones. Kai kurie iš jų turi ir daugiau talentų. Štai Kazitiškyje gyvenantis Vilhelmas Kanišauskas ne tik groja, dainuoja, bet ir kuria eiles, yra puikus pasakorius.

Ignalinos rajone surasta 70 muzikantų. Daugiausia jų įrašyta Kazitiškio seniūnijoje. Buvo renkama bei tikslinama informacija ir apie į amžinybę išėjusius. Kai medžiaga bus sutvarkyta, viskas suskaičiuota ir apibendrinta, LLKC ją perduos Ignalinos kultūros ir sporto centrui. A. Lunys už pagalbą ir supratimą dėkojo rajono savivaldybei, kultūros darbuotojams, be kurių tikrai būtų neįmanoma atlikti tokio milžiniško darbo. Visiems ekspedicijos dalyviams buvo įteiktos atminimo dovanėlės, juos pasveikino ir už atliktą prasmingą ir kilnų darbą dėkojo mero pavaduotojas Henrikas Šiaudinis bei miesto seniūno pavaduotoja Rita Šimkūnienė.

Renginyje nepailsdami grojo Ignalinos krašto muzikantai Gediminas Gilūnas ir Kazimieras Blaževičius. Jiems smuiku pritarė jaunoji ekspedicijos dalyvė Aušrinė. Skambant uždegančioms melodijoms sunku susilaikyti nešokus. Taigi sukosi poros – gražu buvo pažiūrėti, kaip žmonės moka linksmintis ir myli liaudišką muziką. A. Lunys pastebėjo, kad aukštaičiai išsiskiria iš kitų Lietuvos regionų, nes groja čia populiariomis Peterburgo (vadinama „peterburgska“) armonikomis. Šiuo instrumentu didžiuojasi ir muzikantas Gediminas Gilūnas, pasakojęs apie „peterburgskos“ armonikos privalumus.

L.K.

© 2011 „XXI amžius“