Sostinės dienos buvo įspūdingos pamario kultūra
Livija Šiugždienė
|
Šilutės meno mokyklos fanfarinis
orkestras (vad. Gražvydas Raila)
|
|
Orkestrą lydėjo jaunosios šokėjos
|
|
Šilutės muziejaus direktorė
Roza Šikšnienė prie muziejaus
paruošto stendo
|
|
Didiko rūbais apsirengęs Klaipėdos
pilies valdytojas-komtūras,
Šilutės muziejaus istorikas
Darius Barasa
|
|
Salos etnokultūros ir informacijos
cento direktorė Birutė Servienė
|
|
Sostinės dienose buvo
svečių iš egzotiškų šalių
|
|
Mergaitės bando sugebėjimą tapyti
|
|
Šilutės folkloro ansamblis Verdainė
(vad. Regina Jokubaitytė)
|
|
Dirigavo svečias iš Nebraskos
(JAV) prof. dr. R. Saker
|
|
Šilutės folkloro ansamblio
Verdainė šokėjai
|
Tris dienas (nuo penktadienio iki sekmadienio) Vilniuje vykusios Sostinės dienos sutraukė daug svečių ir žiūrovų. Septynioliktąjį kartą rengiamos šventės metu Gedimino prospektas buvo padalytas į keturias zonas, kurių viena Lukiškių aikštė buvo skirta šiemetinei Lietuvos kultūros sostinei Šilutei. Kitos trys zonos buvo skirtos menininkams, įvairių gardumynų pardavėjams ir leidykloms. Nuo Jogailos iki A. Jakšto gatvės įsikūrė Gardusis Vilnius lauktuvių zona, kur buvo galima įsigyti įvairių gėrybių ir gardumynų. Nuo A. Jakšto gatvės iki Vasario 16-osios gatvės šurmuliavo Skaitantis Vilnius knygų alėja, kurioje knygas pristatė 17 leidyklų. Turbūt įdomiausia zona buvo nuo Katedros aikštės iki Vilniaus gatvės įsikūręs Dainuojantis, šokantis, piešiantis Vilnius. Čia veikė meno galerijos su ekspozicijomis, dirbo dailininkai, prie Nacionalinio dramos teatro koncertavo bardai, aktoriai, o V. Kudirkos aikštėje pasirodė muzikos grupės. Atidarymas kaip tik čia ir vyko. Šilutės rajono meno mokyklos fanfarų orkestras (vad. Gražvydas Raila), lydimas jaunų šokėjų, pražygiavo Gedimino prospektu. Prie V. Kudirkos aikštės įkurtoje scenoje susirinkusius pasveikino Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Šilutės meras Virgilijus Pozingis. Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio Egidijaus Ališausko ir diriguojamas Nebraskos universiteto (JAV) prof. dr. R. Saker, grojo (svingavo) Vakarų Amerikai būdingas lyriškas melodijas. Pasirodė ir energingai savo jausmingą muziką jaunimui atliko ukrainiečių etnoroko grupė TaRUTA. Norvegiškai lietuviška grupė Rasabasa atliko lyriškas, šiauriečiams būdingas melodijas.
Antroji diena prasidėjo Alytaus ir Marijampolės apskričių jaunimo jungtiniu pasirodymu (suvaidinta Eglė žalčių karalienė). Prie Nacionalinio dramos teatro akustinio koncerto galimybes rodė Amberlife, Ugnės Kleinauskaitės ir multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio duetas atliko Škotijos dainuojamąją poeziją, grupė Max prancūzišką muziką, labai patikusią publikai. Šeštadienį SAMAI klubo šokėjai demonstravo pilvo šokius ir flamenko, grupė In Mezzo atliko nesenstančią klasiką ir lietuvišką estradą (A. Raudonikio ir kitų kompozitorių muziką), buvo ir kitų įdomių muzikinių grupių pasirodymų. Sekmadienį Katedros aikštėje vyko klasikinės muzikos koncertas Bohemiečių svajonės.
Pačiais įdomiausiais ir autentiškiausiais pasirodymais tris dienas Lukiškių aikštėje stebino šilutiškiai. Jų programa, parengta net trims dienoms, atspindėjo ir šio krašto istoriją, ir papročius, ir išsaugotą lietuvininkų kultūrą. Šilutės muziejaus (dir. Roza Šikšnienė) darbuotojai parengė įdomią medžiagą apie lietuvininkų buitį, papročius, burtus. Dainas ir šokius (programa Žuvininkas mes esmi) atliko Šilutės folkloro ansamblis Verdainė (vad. Regina Jokubaitytė), Rusnėje įsikūrusio Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė pristatė pamario žvejybos istoriją ir papročius, o kaip maisto pavyzdį davė paskanauti ir kafijos kavos skonio gėrimo iš trūkažolės (liaudiškai vadinamos cukorija), Pamario dukrų dainas dainavo Rusnės moterų vokalinis ansamblis Luotužė (vad. Aušra Šležienė). Bardai iš Šilutės Žydrė, Liuda ir Adas Nausėdos atliko su jūra susijusias dainas (programa Ten, kur vanduo kuria gyvenimą), savo kūrybą demonstravo Šilutės jaunimo country muzikos ansamblis Karčemėlė (vad. Vygandas Stoškus).
Labai įdomi ir informatyvi buvo Šilutės muziejaus surengta paroda apie Šilutės istoriją. Pasirodo, net 500 metų Šilutė šis anksčiau visiškai nedidelis miestelis kartu su Klaipėdos kraštu priklausė Prūsijos kunigaikštystei (nuo 1525 metų) ir Prūsijos karalystei (nuo 1701 m.), 18711918 metais ji buvo Vokietijos imperijos gyvenvietė. 19201923 Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas administruoti sąjungininkams Prancūzijai. 1923 m. po lietuvių įvykdytos karinės akcijos Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. (Beje, iki tol ji buvo vadinama Šilokarčema.) Šiems įvykiams reikšmingą vaidmenį suvaidino Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, kurio būstinė buvo Šilutėje. 19391944 metais kraštą susigrąžino Vokietija. Šilutės Aukso amžius buvo 1870 1940 metais tada ji po Klaipėdos tapo antruoju miestu. Prie parodos stendų vaikščiojo didiko rūbais apsirėdęs Klaipėdos pilies valdytojas komtūras, jis antspaudavo dokumentus senu antspaudu. Komtūrą vaizdavęs Šilutės muziejaus istorikas Darius Barasa buvo parengęs šią parodą. Tad Šilutė iš 520 metų istorijos tik 20 metų priklausė Lietuvai, bet (tuo turėtume stebėtis) vis tiek sugebėjo išlaikyti savitą tautinę lietuvininkų kultūrą. Tuo šio nuo Lietuvos ilgus amžius atskirto miesto ir jo išlaikytos kultūros unikalumas yra iš tiesų nuostabus. Net ir sovietų vykdytos deportacijos šilutiškius pasiekė tik 1948 metais. Parodoje yra unikali nuotrauka 1948 metų tremtiniai, išlaipinti Artiugino gyvenvietėje prie Angaros upės. Per 19481952 metų trėmimus buvo ištremta į Sibirą 1300 šilutiškių.
Tris dienas vykusios Sostinės dienos sutraukė daug svečių ir žiūrovų, tačiau ne tiek, kiek turėtų jų būti. Juk suvažiavę, savo kūrybos ypatumus ir gebėjimus demonstravę rengėjai ir atlikėjai paaukojo ir daug laiko, ir pastangų, ir įgūdžių, ir savo lėšų. Kartais kurios nors grupės koncertą stebėdavo tik 2050 žiūrovų. Tokiam miestui, kaip Vilnius, turinčiam apie 600 tūkst. gyventojų, tai yra tikrai neatleistinai maža. Matyt, sostinės žmonės yra persisotinę renginiais, kurie iš tiesų čia būna įspūdingi. Gal daugiau žmonių pritraukdavo prekybos taškai.
© 2011 XXI amžius
|