2011 m. rugsėjo 9 d.
Nr. 64
(1944)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Palaimintasis Jonas Paulius II – Dievo Gailestingumo skelbėjas

Mindaugas BUIKA

Šv. Faustinos kanonizacijos bylos unikalumas

Popiežių Joną Paulių II skelbiant palaimintuoju Dievo Gailestingumo sekmadienį, t. y.  gegužės 1 dieną, tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje buvo plačiai prisiminti jo nuopelnai šio pamaldumo sklaidai. Jungtinių Valstijų katalikų  laikraštyje „National Catholic Register“ ta proga publikuotoje medžiagoje nurodoma, kaip dar 1981 metais Šventasis Tėvas, tik pasveikęs po sunkaus sužeidimo per turko teroristo pasikėsinimą, pirmiausia apsilankė Kolevalendzos (Italija) Gailestingosios meilės šventovėje. „Nuo pat savosios šv. Petro įpėdinio tarnystės Romoje pradžios aš laikiau šio (Dievo Gailestingumo) mokymo skelbimą savo ypatingu uždaviniu“, – tuomet pripažino popiežius Jonas Paulius II.

Kolevalendzoje jis aiškino, jog manąs, kad pati Apvaizda jam tai paskyrė esamoje žmogaus, Bažnyčios ir pasaulio situacijoje. „Galima netgi sakyti, kad būtent ši situacija nukreipė tą mokymą man, kaip uždavinį Dievo akivaizdoje“, – nurodė Šventasis Tėvas, kuris prieš metus, 1980-aisiais, vieną pirmųjų savo enciklikų, pavadintą „Dives in Misericordia“, kaip tik paskyrė šios temos aptarimui. Na, ir, žinoma, procesas, susijęs su sesers vienuolės šv. Faustinos Kovalskos beatifikacija bei kanonizacija ypatingu būdu atskleidė popiežiaus Jono Pauliaus II pamaldumą Dievo Gailestingumui.

„National Catholic Register“ kalbintas amerikietis marijonas kunigas serafimas Michalenkas, kuris buvo šv. Faustinos kanonizacijos bylos vicepostulatorius Šiaurės Amerikoje, prisiminė, kaip popiežius Jonas Paulius II, dar būdamas (nuo 1964 metų) Krokuvos arkivyskupu Karoliu Vojtyla, rūpinosi šios bylos eiga. Procesą trikdė tai, kad dėl netikslumų, padarytų verčiant sesers F. Kovalskos „Dienoraštį“, Vatikane buvo uždraudęs jos mokymo apie Dievo Gailestingumą skelbimą. (Šis draudimas galiojo 1959–1978 metais.) Tačiau, dalyvaudamas Vatikano II Susirinkimo sesijose, arkivyskupas K. Vojtyla gavo tuometinio įtakingo Vatikano kardinolo Alfredo Otavianio, vadovavusio Tikėjimo skleidimo („Propaganda fide“) kongregacijai, palaikymą ir netgi paraginimą tos bylos vedimui, „kol dar liudininkai nėra išmirę“.

Kardinolo A. Otavianio įpėdinis, vėlesnis minėtos Šventojo Sosto dikasterijos vadovas kroatas kardinolas Fransiskas Seperis su popiežiaus Pauliaus VI patvirtinimu oficialiai atšaukė draudimą skelbti sesers Faustinos mokymą. Po pusės metų kardinolas K. Vojtyla buvo išrinktas Popiežiumi ir su atsidėjimu tęsė Dievo Gailestingumo sklaidą. Popiežius Jonas Paulius II seserį Faustiną Kovalską, dažnai vadinamą „Dievo Gailestingumo apaštale“, beatifikavo 1993 metais ir 2000 metų birželio 30 dieną paskelbė šventąja.

Viltingas Dievo veido pažinimas

Taip šv. Faustina tapo pirmąja katalike, kuri buvo kanonizuota prasidėjusiame Trečiajame tūkstantmetyje. Tėvas S. Michalenka taip pat pastebėjo, kad per visą daugiau kaip tūkstantį metų besitęsiančią krikščionybę Lenkijoje, sesuo Faustina tapo pirmąja toje šalyje gimusia kanonizuota moterimi. Kartu buvo „kanonizuotas“ ir Dievo Gailestingumo kultas, nes popiežius Jonas Paulius II paskelbė, kad Antrasis Velykų sekmadienis Visuotinėje Bažnyčioje turi būti švenčiamas ir kaip Gailestingumo sekmadienis. Įvesdamas šią naujovę į Trečiojo tūkstantmečio liturgijos kalendorių, Šventasis Tėvas norėjo, kad visi žmonės „geriau pažintų tikrąjį Dievo veidą“.

2002 metais, paskutiniojo savo vizito Lenkijoje metu, konsekruodamas didingą Lagievnikų Dievo Gailestingumo šventovę, popiežius Jonas Paulius II homilijoje dar kartą pabrėžė šio mokymo aktualumą. „Kaip ir šv. Faustina, mes norime skelbti, kad be Dievo Gailestingumo žmonijai nėra kito vilties šaltinio. Mes trokštame kupini tikėjimo pakartoti: „Jėzau, aš pasitikiu tavimi!“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Šiandien šioje šventovėje aš noriu iškilmingai patikėti pasaulį Dievo Gailestingumui. Tai darau karštai trokšdamas, kad Dievo gailestingosios meilės mokymas, kuris buvo skelbiamas per šv. Faustiną, taptų žinomas visiems planetos žmonėms ir užpildytų viltimi jų širdis“.

Popiežiui Jonui Pauliui II mirus, 2005 metų balandžio 1-osios vakare, tų metų Dievo Gailestingumo sekmadienio vigilijoje, buvo paskelbtas paskutinis jo laiškas, skirtas šiai prasmingai šventei. „Prisikėlęs Viešpats siūlo mums savo meilę, kuri atleidžia, sutaiko ir atveria širdis, kad mylėtume. Tai ta meilė, kuri perkeičia širdis ir suteikia ramybę. Kaip labai reikia, kad pasaulis suprastų ir priimtų Dievo Gailestingumą, – rašė Šventasis Tėvas. – Viešpatie, kuris apreiškei Tėvo meilę savo mirtimi ir prisikėlimu, mes tikime į Tave ir su šiuo tikrumu šiandien kartojame: „Jėzau, pasitikiu Tavimi. Būk gailestingas mums ir visam pasauliui“.

2008 metų Dievo Gailestingumo sekmadienį, celebruodamas pirmąjį pasaulinį kongresą, skirtą šiam pamaldumui, popiežius Benediktas XVI savo pirmtaką Joną Paulių II taip pat įvardijo kaip „Dievo gailestingumo apaštalą“, veikusį „Dievo, žmonių ir taikos tarnystėje“ per visą savo didįjį pontifikatą. „Jo, kaip ir šv. Faustinos mokymas, veda mus prie Kristaus veido, aukščiausios Dievo Gailestingumo raiškos. Nuolat kontempliuokime šį veidą: tai paveldas, kurį jis mums paliko, kurį mes su džiaugsmu priimame ir darome savuoju“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija