| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kvietimas į Antrąjį pasaulinį Dievo Gailestingumo kongresą Mindaugas BUIKA
Nuo Romos iki Krokuvos Bažnyčios misija pastaruoju metu vis labiau suvokiama ir motyvuojama Dievo gailestingumo skelbimu tai patvirtina popiežiaus Benedikto XVI kalbos ir raštai, todėl tai tampa vienu iš svarbiausių dabar vykdomos Naujojo evangelizavimo programos elementų. Kaip tik šiame kontekste pirmiausia reikėtų vertinti spalio 15 dienomis Lenkijos mieste Krokuvoje įvyksiantį 2-ąjį Pasaulinį apaštalinį Dievo gailestingumo kongresą (PAGK), apie kurio rengimą priminė neseniai tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje išplatinta jo organizacinio komiteto pirmininko Austrijos sostinės Vienos arkivyskupo kardinolo Christofo Šionborno ir Krokuvos arkivyskupo kardinolo Stanislavo Dzivišo kreipimasis. Krokuvos priemiestyje Lagievnikuose, kur paskutinius gyvenimo metus praleido Dievo gailestingumo sąjūdžio pradininkė sesuo šv. Faustina Kovalska, dabar veikia tarptautinis Gailestingumo centras su jam dedikuota didžiąja šventove. Kreipimesi primenama, jog kardinolų Ch. Šionborno ir S. Dzivišo iniciatyva pirmasis pasaulinis apaštalinis gailestingumo kongresas įvyko Romoje 2008 metų balandžio 26 dienomis. Be minėtų Bažnyčios hierarchų, į organizacinį komitetą įėjo tuometinis Romos generalinis vikaras kardinolas Kamilas Ruinis, Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos prefektas kardinolas Frensis Arinzė, Popiežiškosios pasauliečių tarybos pirmininkas kardinolas Stanislavas Rilka, Lijono (Prancūzija) kardinolas Filipas Barbarenas, Vilniaus (Lietuva) kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir Budapešto (Vengrija) kardinolas Peteris Erdas. Kongreso renginiai vyko Romos vyskupo katedroje Laterano šv. Jono bazilikoje ir jį užbaigiant Dievo gailestingumo (Atvelykio) sekmadienį šv. Mišioms vadovavo popiežius Benediktas XVI. Kaip tik tuomet kardinolas S. Dzivišas visus pakvietė dalyvauti kitame Dievo gailestingumo kongrese Krokuvoje, kuris vyks šiais (2011-aisiais) metais. Per pastaruosius trejus metus per pasaulį nuvilnijo tikra nacionalinių Dievo gailestingumo kongresų banga: jie buvo surengti beveik 50-yje šalių visuose penkiuose kontinentuose. Vienas paskutinių tokių nacionalinių kongresų šiemet balandžio 30 gegužės 1 dienomis vyko Lietuvos sostinėje Vilniuje, kur taip pat yra gyvenusi sesuo šv. Faustina Kovalska ir kur jos prašymu buvo nutapytas ir iki šiol saugomas Gailestingojo Jėzaus paveikslas. Lietuvos vyskupų konferencija šiuos (2011-uosius) metus yra paskelbusi Dievo gailestingumo metais su daugybe teminių renginių, susitikimų ir piligrimysčių. Kaip minėta, Dievo gailestingumo sąjūdis dabar tapo reikšminga prielaida sekuliarizuotos visuomenės evangelizavimui, naujosioms misijoms, apaštališkam kūrybingumui ir entuziazmui, krikščioniškos gyvybės kultūros įtvirtinimui, netgi ekumeniniam ir tarpreliginiam dialogui. Mokymo paveldas ir dabartis Rudenį Krokuvoje įvyksiantis 2-asis Pasaulinis gailestingumo kongresas, kurio devizas yra Dievo gailestingumo slėpinys vilties šaltinis, taps gera proga susiburti šio pamaldumo entuziastams iš visų žemynų ir apsikeisti patyrimu jo skleidime. Pagal sudarytą renginio programą Eucharistijos celebracijoms ir konferencijoms vėl vadovaus daugelis pirmajame kongrese aktyviai dalyvavusių hierarchų tai kardinolai Ch. Šionbornas, S. Dzivišas, A. Bačkis, P. Erdas, S. Rilka, kurie, užbaigiant susitikimą, pasaulį paaukos Dievo gailestingumui. Be abejo, bus prisimintas šv. Faustinos, 1938 metų spalio 5 dieną Lagievnikuose mirusios ir palaidotos čia veikiančiose Gailestingosios Dievo Motinos vienuolyno kapinėse, didysis paveldas. Šiame vienuolyne yra saugomas šv. Faustinos Dienoraštis, kuriame ji aprašė savo mistinius išgyvenimus bei Viešpaties Jėzaus jai skirtą misiją skelbti pasauliui Dievo gailestingumą. Taip pat bus prisimintas Krokuvos žemėje gimusio, dvasinį pašaukimą priėmusio ir ganytojišką tarnystę vykdžiusio palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II paveldas. Kaip tik 1963 metais tuometinio Krokuvos arkivyskupo Karolio Vojtylos iniciatyva buvo pradėtas sesers Faustinos kanonizacijos bylos tyrimo procesas. Vėliau šis Krokuvos ganytojas, išrinktas popiežiumi Jonu Pauliumi II, 1993 metais seserį Faustiną Kovalską beatifikavo, o 2000-aisiais jubiliejiniais metais paskelbė ją Bažnyčios šventąja. Nuo pat jaunystės rodęs didelį pamaldumą Dievo gailestingumui Šventasis Tėvas šiai temai paskyrė vieną pirmųjų 1980 metais publikuotą encikliką Dives in Misericordia, padarydamas šį slėpinį svarbiu savo pastoracinio mokymo motyvu. Socialiniame mokyme jis norėjo pabrėžti, jog per Dievo gailestingumo raišką galima suprasti pasaulio išgyvenimą ir atsinaujinimą po XX amžiaus tragedijų su Pirmuoju ir Antruoju pasauliniais karais, komunistų ir nacių ideologijomis paremtais totalitariniais režimais, atnešusiais tautų genocidą ir mirties konclagerius. Pagal Joną Paulių II, gailestingumas taip pat yra raktas supratimui šiuolaikinio žmogaus, kuris, atrodo, pasiklydo tarp įvairių filosofinių koncepcijų, kurios negali jam paaiškinti gyvenimo prasmės ir tikslo, rašoma kardinolų kreipimesi kviečiant į 2-ąjį Dievo gailestingumo kongresą. Tokioje ideologinės painiavos situacijoje Jonas Paulius II iškėlė Dievo gailestingumą, kaip vilties ženklą visai žmonijai. Būtent Dievo gailestingume šiuolaikinis žmogus gali atrasti tikrąjį Dievo veidą ir tikrąjį žmogaus veidą. Taigi šio slėpinio, kaip išganomosios tikėjimo tiesos, pristatymas dabarties visuomenei yra ypač atsakingas Bažnyčios pastoracinis uždavinys, teigiama enciklikoje Dives in Misericordia. Bažnyčia taip pat nepaliaujamai meldžia Dievo gailestingumo akivaizdoje dabartinių blogio apraiškų, kurios savo pavojais bando užgožti šiandienos žmonijos gyvenimo horizontus. Būsimojo kongreso evangelizaciniai renginiai, ekumeninės maldos ir budėjimai, konferencijos ir liudijimai vyks Krokuvos parapijose ir aikštėse, palaimintojo Jono Pauliaus II gimtajame Vadovicų miestelyje ir Aušvico mirties lagerio aukų memoriale, o taip pat, žinoma, Lagievnikų šventovėje, prie sesers šv. Faustinos kapo. Į susitikimą kviečiantis kreipimasis baigiamas patvirtinimu, kad Kongreso dalyviai taip pat norės išreikti savo vienybę su Šventuoju Tėvu Benediktu XVI ir per šią vienybę tapti vilties ženklu visai Bažnyčiai ir pasauliui.
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |