2011 m. rugsėjo 9 d.
Nr. 64
(1944)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


XXI Amžius

Naujienų vaivorykštė

Margionių  klojimas vėl sukvietė kaimo teatrus

Rūta Averkienė

Šventės žiūrovai Margionių klojime

Vilkaviškio mėgėjų teatras
„Kertė“ suvaidino Marijos
Kazakevičienės pjesę
„Žmonos laisvalaikis“

Artistės iš Gudžių suvaidino šmaikštų
vaidinimą „Žilė galvon, velnias uodegon“

Nedzingės artistės suvaidino
Žemaitės „Tris mylimas“

Nevasariškai šaltą, lietingą ir vėjuotą rugpjūčio 20-osios šeštadienio popietę Margionių klojimas vos talpino žiūrovus: vietinius margioniškius, kaime vasarojančius jų vaikus, anūkus bei svečius, susirinkusius į antrąją rajoninę kaimo teatrų šventę-konkursą „Citnaginė“ Juozo Gaidžio prizui laimėti. Praėjusiais metais pirmą kartą margioniškių bendruomenės iniciatyva suorganizuotas ir tradiciniu žadantis tapti kaimo teatrų festivalis – akivaizdus įrodymas, jog Margionyse tebeplevena beveik prieš dvidešimt metų Amžinybėn išėjusio Margionių Strazdelio – kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ Juozo Gaidžio dvasia. Čia tebegyvuoja ir daugiau kaip prieš aštuoniasdešimt metų įsikūręs klojimo teatras.

Kaimo teatrų šventę šmaikščiu scenos vaizdeliu „Tarnaitė, ubagė ir ponia“ bei senovine daina pradėjo Margionių moterys. Šventėje dalyvavo Varėnos kultūros centro Nedzingės filialo artistės, vadovaujamos Nijolės Maceikienės. Jos suvaidino Žemaitės „Tris mylimas“. Artistės iš Gudžių, vadovaujamos Marytės Didikienės ir Vidos Kielienės, vaidino šmaikštų vaidinimą „Žilė galvon, velnias uodegon“. Svečiai iš Vilkaviškio – mėgėjų teatras „Kertė“, vadovaujamas Leonardos Gaurylienės, pristatė Marijos Kazakevičienės pjesę „Žmonos laisvalaikis“. Nugalėtoją rinko komisija, sudaryta iš pačių kaimo aktorių. Režisieriaus Juozo Gaidžio prizas įteiktas gaižiškėms.

Šventėje dalyvavęs Seimo narys Algis Kašėta pagyrė margioniškius, kad jų, paprastų kaimo žmonių, iniciatyva Margionių klojimo teatras yra žinomas ir dar tebegyvuoja. Jis pasveikino šventės dalyvius, o kaimo artistams palinkėjo ir toliau nepamiršti klojimo teatro. Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška apgailestavo, kad Dzūkijos kaimai mažėja, tačiau džiaugėsi, kad juose tebedainuoja ir tebevaidina patys kaimo žmonės. „Kol jie dainuos ir vaidins, tol kaimai bus gyvi“ – sakė seniūnas. Jis kvietė visus pasistengti, kad šitas unikalus teatras  per metus žiūrovams parodytų nors po vieną spektaklį.

Varėnos kultūros centro direktorė Marytė Stoškutė pasveikino kaimo teatrų kolektyvus, padėkojo už nuoširdžią vaidybą ir jų vadovams įteikė padėkos raštus. Prieš keletą metų įsikūrusios Margionių kaimo bendruomenės valdybos pirmininkė Lina Vosylienė kalbėjo, kad tokių žmonių ir tokių kaimų, kokie yra Margionys, Lietuvoje labai mažai. „Margioniškiai – dvasiškai labai stiprūs, taurūs, unikalūs, tačiau per daug kuklūs. Mūsų užduotis – padėti jiems skleisti tą kultūros šviesą ir išsaugoti unikalumo dvasią. Šitas klojimo teatras turi gyvuoti, ir mes, visa bendruomenė, stengsimės, kad jis ir toliau klestėtų...“.

Tądien Margionyse buvo ne tik vaidinama. Klojimo teatre skambėjo gražiausios senovinės Margionių kaimo dainininkių atliekamos dainos, Juozo Gaidžio giesmės, kurios skambėdavo prieš kiekvieną klojimo teatro spektaklį, o teatrų festivalio dalyvius linksmino net keturi Margionių kaimo muzikantai.

Žaliais Dzūkijos pušynais apsuptas Margionių kaimas unikalus ne tik gražia gamta, Vėlinių laužais, bet ir tuo, kad gali didžiuotis vienintelis Lietuvoje turįs klojimo teatrą, kuriame vaidina paprasti kaimo žmonės. Nėra kitame Lietuvos kaime žmogaus, kuris būtų poetas, dainininkas, artistas, režisierius ir dramaturgas kartu. Toks buvo Juozas Gaidys. Nėra ir kito kaimo, kuris turėtų savo klojimo teatrą, gyvuojantį daugiau kaip aštuoniasdešimt metų. Nėra Margionyse ir tokio namo ar šeimos, iš kurios kas nors nebūtų šiame teatre vaidinęs.

Varėnos kultūros centro Marcinkonių filialo direktorė, dabartinė Margionių klojimo teatro vadovė ir režisierė Rima Avižinienė sakė, kad labai simboliška, jog kaimo teatrų festivalis vyksta Margionyse, nes jeigu Juozas Gaidys būtų gimęs ne prieš šimtą, o prieš daugiau metų, neabejotinai pirmasis lietuviškas spektaklis būtų suvaidintas Margionyse.

Margionių kaimo seniūnas Vincas Kvaraciejus pasakojo, kad J. Gaidys „ardamas eilėraščius kūrė, o šienaudamas – vaidinimus. Kai žmonės išgirsdavo, kad Margionyse bus rodomas J. Gaidžio spektaklis, susirinkdavo iš visų aplinkinių kaimų. Dėkui ir jam, ir visiems kitiems kaimo šviesuoliams, kurie nešė mūsų kaimui šviesą...“.

Dar ilgai Margionių klojimo teatre skambėjo dzūkiškos kaimo moterų dainuojamos dainos ir pasakojimai apie kaimą ir jo žmones, savo buvimu rašiusius šito kaimo istoriją.

Vakaronėje, kurioje pamiršę rūpesčius šoko ir dainavo Margionių kaimo žmonės, buvo galima jausti tvirtybę, kurios jie semiasi iš gyvybingojo Skroblaus...

Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija