Naujienų vaivorykštė
Margionių klojimas vėl sukvietė kaimo teatrus
Rūta Averkienė
|
Šventės žiūrovai Margionių klojime
|
|
Vilkaviškio mėgėjų teatras
Kertė suvaidino Marijos
Kazakevičienės pjesę
Žmonos laisvalaikis
|
|
Artistės iš Gudžių suvaidino šmaikštų
vaidinimą Žilė galvon, velnias uodegon
|
|
Nedzingės artistės suvaidino
Žemaitės Tris mylimas
|
Nevasariškai šaltą, lietingą ir vėjuotą rugpjūčio
20-osios šeštadienio popietę Margionių klojimas vos talpino žiūrovus:
vietinius margioniškius, kaime vasarojančius jų vaikus, anūkus bei
svečius, susirinkusius į antrąją rajoninę kaimo teatrų šventę-konkursą
Citnaginė Juozo Gaidžio prizui laimėti. Praėjusiais metais pirmą
kartą margioniškių bendruomenės iniciatyva suorganizuotas ir tradiciniu
žadantis tapti kaimo teatrų festivalis akivaizdus įrodymas, jog
Margionyse tebeplevena beveik prieš dvidešimt metų Amžinybėn išėjusio
Margionių Strazdelio kaimo šviesuolio, poeto ir režisoriaus
Juozo Gaidžio dvasia. Čia tebegyvuoja ir daugiau kaip prieš aštuoniasdešimt
metų įsikūręs klojimo teatras.
Kaimo teatrų šventę šmaikščiu scenos vaizdeliu
Tarnaitė, ubagė ir ponia bei senovine daina pradėjo Margionių
moterys. Šventėje dalyvavo Varėnos kultūros centro Nedzingės filialo
artistės, vadovaujamos Nijolės Maceikienės. Jos suvaidino Žemaitės
Tris mylimas. Artistės iš Gudžių, vadovaujamos Marytės Didikienės
ir Vidos Kielienės, vaidino šmaikštų vaidinimą Žilė galvon, velnias
uodegon. Svečiai iš Vilkaviškio mėgėjų teatras Kertė, vadovaujamas
Leonardos Gaurylienės, pristatė Marijos Kazakevičienės pjesę Žmonos
laisvalaikis. Nugalėtoją rinko komisija, sudaryta iš pačių kaimo
aktorių. Režisieriaus Juozo Gaidžio prizas įteiktas gaižiškėms.
Šventėje dalyvavęs Seimo narys Algis Kašėta pagyrė
margioniškius, kad jų, paprastų kaimo žmonių, iniciatyva Margionių
klojimo teatras yra žinomas ir dar tebegyvuoja. Jis pasveikino šventės
dalyvius, o kaimo artistams palinkėjo ir toliau nepamiršti klojimo
teatro. Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška apgailestavo, kad Dzūkijos
kaimai mažėja, tačiau džiaugėsi, kad juose tebedainuoja ir tebevaidina
patys kaimo žmonės. Kol jie dainuos ir vaidins, tol kaimai bus
gyvi sakė seniūnas. Jis kvietė visus pasistengti, kad šitas unikalus
teatras per metus žiūrovams parodytų nors po vieną spektaklį.
Varėnos kultūros centro direktorė Marytė Stoškutė
pasveikino kaimo teatrų kolektyvus, padėkojo už nuoširdžią vaidybą
ir jų vadovams įteikė padėkos raštus. Prieš keletą metų įsikūrusios
Margionių kaimo bendruomenės valdybos pirmininkė Lina Vosylienė
kalbėjo, kad tokių žmonių ir tokių kaimų, kokie yra Margionys, Lietuvoje
labai mažai. Margioniškiai dvasiškai labai stiprūs, taurūs, unikalūs,
tačiau per daug kuklūs. Mūsų užduotis padėti jiems skleisti tą
kultūros šviesą ir išsaugoti unikalumo dvasią. Šitas klojimo teatras
turi gyvuoti, ir mes, visa bendruomenė, stengsimės, kad jis ir toliau
klestėtų....
Tądien Margionyse buvo ne tik vaidinama. Klojimo
teatre skambėjo gražiausios senovinės Margionių kaimo dainininkių
atliekamos dainos, Juozo Gaidžio giesmės, kurios skambėdavo prieš
kiekvieną klojimo teatro spektaklį, o teatrų festivalio dalyvius
linksmino net keturi Margionių kaimo muzikantai.
Žaliais Dzūkijos pušynais apsuptas Margionių kaimas
unikalus ne tik gražia gamta, Vėlinių laužais, bet ir tuo, kad gali
didžiuotis vienintelis Lietuvoje turįs klojimo teatrą, kuriame vaidina
paprasti kaimo žmonės. Nėra kitame Lietuvos kaime žmogaus, kuris
būtų poetas, dainininkas, artistas, režisierius ir dramaturgas kartu.
Toks buvo Juozas Gaidys. Nėra ir kito kaimo, kuris turėtų savo klojimo
teatrą, gyvuojantį daugiau kaip aštuoniasdešimt metų. Nėra Margionyse
ir tokio namo ar šeimos, iš kurios kas nors nebūtų šiame teatre
vaidinęs.
Varėnos kultūros centro Marcinkonių filialo direktorė,
dabartinė Margionių klojimo teatro vadovė ir režisierė Rima Avižinienė
sakė, kad labai simboliška, jog kaimo teatrų festivalis vyksta Margionyse,
nes jeigu Juozas Gaidys būtų gimęs ne prieš šimtą, o prieš daugiau
metų, neabejotinai pirmasis lietuviškas spektaklis būtų suvaidintas
Margionyse.
Margionių kaimo seniūnas Vincas Kvaraciejus pasakojo,
kad J. Gaidys ardamas eilėraščius kūrė, o šienaudamas vaidinimus.
Kai žmonės išgirsdavo, kad Margionyse bus rodomas J. Gaidžio spektaklis,
susirinkdavo iš visų aplinkinių kaimų. Dėkui ir jam, ir visiems
kitiems kaimo šviesuoliams, kurie nešė mūsų kaimui šviesą....
Dar ilgai Margionių klojimo teatre skambėjo dzūkiškos
kaimo moterų dainuojamos dainos ir pasakojimai apie kaimą ir jo
žmones, savo buvimu rašiusius šito kaimo istoriją.
Vakaronėje, kurioje pamiršę rūpesčius šoko ir
dainavo Margionių kaimo žmonės, buvo galima jausti tvirtybę, kurios
jie semiasi iš gyvybingojo Skroblaus...
Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos
© 2011 XXI amžius
|