2011 m. rugsėjo 9 d.
Nr. 64
(1944)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai!

Krikščioniško visuomenės laikraščio „XXI amžius“ finansinė padėtis yra labai sunki. Nuo 2009 metų, kai buvo įvesti didžiuliai mokesčiai ir kitos spaudos leidybą sunkinančios aplinkybės, mes esame patekę į nesibaigiančias skolas, nors jūs to beveik ir nepajuntate. Pirmiausia, nuo 2009 metų buvo padidintas vadinamasis pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir laikraščio spausdinimui, ir prenumeratai, ir pardavimui. PVM buvo padidintas nuo 5 iki 19, o po metų – iki 21 proc., t. y. tuo metu, kai daugumai prekių šis mokestis pakilo tik 3 proc. (nuo pradinio 18 proc.), spaudai jis padidėjo 16 proc. nuo buvusio 5 proc. lygio, o tai reiškia – daugiau nei 4 kartus. Tais metais jo padidinimas mums reiškė skolos padidinimą iki 150 tūkst. litų. Be to, įsiskolinimą didino naujosios valdžios įvestas žurnalistų „įsodrinimas“, t.y. už straipsnių honorarą mokami pinigai į Sodros fondą buvo pakelti net iki 35 proc. Mums teko atsisakyti daugumos žurnalistų paslaugų, nes mes negalėjome mokėti atlyginimų (kartu ir mokesčių) techniniams ir kitiems laikraščio leidybai būtiniems darbuotojams. Šie du padarytos „reformos“ punktai padidino valdžiai mūsų mokamus mokesčius penkis kartus. Be to, nuo 2011 metų sulaukėme naujo smūgio – buvo padidinti pašto paslaugų įkainiai mieste apie 30 proc., kaimo vietovėse – net 60 proc., tad per metus mūsų pajamos buvo sumažintos dar apie 60 tūkst. litų. Taigi premjero propaguota per Spaudos rėmimo fondą teikiama „kompensacija“ tuos nuostolius mums kompensavo net šešis kartus mažiau nei viešai pažadėjo premjeras. Sumažėjo ir kai kurių dirbančių skaitytojų mums teikiama parama – 2 proc. pajamų mokestis. Daug mažesnę paramą gavome iš pasaulio lietuvių – įvertinant ir valiutų nuvertėjimą praradome apie 40 tūkst. litų. Ir, aišku, mums didžiausią skausmą daro „XXI amžiaus“ (anksčiau ir mūsų leistos „Kregždutės“) atžvilgiu diskriminacinę politiką vykdantis Spaudos rėmimo fondas – per jo egzistavimo laiką (15 metų) negavome jo paramos, tik pernai pirmą kartą gavome vieno mėnesio išlaidoms prilygstančią „paramą“, o šiemet ji buvo sumažinta trečdaliu. Tuo metu kai kurie „privilegijuoti“ leidiniai, kurių tiražai ar prenumeratorių skaičius tesiekia vos kelis šimtus (kartais nesiekia nė 100 prenumeratorių), per 15 fondo egzistavimo metų gavo net kelis milijonus litų siekiančią „paramą“ (faktiškai visą išlaikymą). Dėl padidėjusių mokesčių ir padidėjusių nuostolių jau 2009 metų viduryje buvome priversti nutraukti vienintelio Lietuvoje savaitinio laikraščio vaikams „Kregždutė“ leidybą. Aišku, valdžia ir dešinieji politikai į tai nė kiek nesureagavo. Savo mokesčių politika vadinamoji centro dešinioji koalicija ir toliau vykdo lietuviškos spaudos naikinimo darbą. Nebeleidžiama ne tik „Kregždutė“, bet ir daugelis kitų leidinių, ir netgi užsieniečių remiamų bendrovių leidiniai. Jeigu valdant A. Brazausko ir G. Kirkilo vyriausybėms mūsų skolos sudarydavo tik 60–70 tūkst. Lt per metus, tai dabar, po naujų mokesčių įvedimo, jos siekia iki 250 tūkst. Lt. Tik gerų žmonių pagalba ir vieno ar kito išeivijos fondo parama sulaiko mus nuo gresiančio bankroto.


Kai pirmą kartą mato

Jonas Kačerauskas

Kartais stebiuosi, kaip „XXI amžius“, turėdamas mažą tiražą, prilygstantį pusei rajoninio laikraščio, gali išsilaikyti. Stebiuosi redakcijos sumanumu išsaugoti laikraštį nuo žlugimo. Gaila, kad ir kiti įdomūs, turiningi dešiniųjų laikraščiai: „Lietuvos aidas“, „Voruta“ ir kt. – vos vos egzistuoja. Kiti beidėjiški leidiniai, aprašantys tamsiąją gyvenimo pusę, išeina didžiuliais tiražais, reklamuojami per radiją, televiziją. Ten – skaudūs išgyvenimai, kraujas, pelenai, o pabaigoje – neretai gašlumui sužadinti skirti vaizdeliai, kino žvaigždžių amoralūs gyvenimo aprašymai. Gražių, taurių gyvenimo pavyzdžių nėra. Vaikšto, gyvena žmogus galvą prisikimšęs baisių minčių, kol pats padaro nusikaltimą arba tampa auka. Artinantis naujiesiems metams pagalvojau, gal „XXI amžiaus“ tiražas pakils bent iki 20–30 tūkst. egzempliorių. Juk mes – katalikai. Mūsų – beveik du milijonai. Būna nemažai atvejų, kai keliaudamas parodai „XXI amžių“ bendrakeleiviui, o tas žavisi, prisipažįsta pirmą kartą jį matąs.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija