2011 m. rugsėjo 9 d.
Nr. 64
(1944)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai!

Krikščioniško visuomenės laikraščio „XXI amžius“ finansinė padėtis yra labai sunki. Nuo 2009 metų, kai buvo įvesti didžiuliai mokesčiai ir kitos spaudos leidybą sunkinančios aplinkybės, mes esame patekę į nesibaigiančias skolas, nors jūs to beveik ir nepajuntate. Pirmiausia, nuo 2009 metų buvo padidintas vadinamasis pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir laikraščio spausdinimui, ir prenumeratai, ir pardavimui. PVM buvo padidintas nuo 5 iki 19, o po metų – iki 21 proc., t. y. tuo metu, kai daugumai prekių šis mokestis pakilo tik 3 proc. (nuo pradinio 18 proc.), spaudai jis padidėjo 16 proc. nuo buvusio 5 proc. lygio, o tai reiškia – daugiau nei 4 kartus. Tais metais jo padidinimas mums reiškė skolos padidinimą iki 150 tūkst. litų. Be to, įsiskolinimą didino naujosios valdžios įvestas žurnalistų „įsodrinimas“, t.y. už straipsnių honorarą mokami pinigai į Sodros fondą buvo pakelti net iki 35 proc. Mums teko atsisakyti daugumos žurnalistų paslaugų, nes mes negalėjome mokėti atlyginimų (kartu ir mokesčių) techniniams ir kitiems laikraščio leidybai būtiniems darbuotojams. Šie du padarytos „reformos“ punktai padidino valdžiai mūsų mokamus mokesčius penkis kartus. Be to, nuo 2011 metų sulaukėme naujo smūgio – buvo padidinti pašto paslaugų įkainiai mieste apie 30 proc., kaimo vietovėse – net 60 proc., tad per metus mūsų pajamos buvo sumažintos dar apie 60 tūkst. litų. Taigi premjero propaguota per Spaudos rėmimo fondą teikiama „kompensacija“ tuos nuostolius mums kompensavo net šešis kartus mažiau nei viešai pažadėjo premjeras. Sumažėjo ir kai kurių dirbančių skaitytojų mums teikiama parama – 2 proc. pajamų mokestis. Daug mažesnę paramą gavome iš pasaulio lietuvių – įvertinant ir valiutų nuvertėjimą praradome apie 40 tūkst. litų. Ir, aišku, mums didžiausią skausmą daro „XXI amžiaus“ (anksčiau ir mūsų leistos „Kregždutės“) atžvilgiu diskriminacinę politiką vykdantis Spaudos rėmimo fondas – per jo egzistavimo laiką (15 metų) negavome jo paramos, tik pernai pirmą kartą gavome vieno mėnesio išlaidoms prilygstančią „paramą“, o šiemet ji buvo sumažinta trečdaliu. Tuo metu kai kurie „privilegijuoti“ leidiniai, kurių tiražai ar prenumeratorių skaičius tesiekia vos kelis šimtus (kartais nesiekia nė 100 prenumeratorių), per 15 fondo egzistavimo metų gavo net kelis milijonus litų siekiančią „paramą“ (faktiškai visą išlaikymą). Dėl padidėjusių mokesčių ir padidėjusių nuostolių jau 2009 metų viduryje buvome priversti nutraukti vienintelio Lietuvoje savaitinio laikraščio vaikams „Kregždutė“ leidybą. Aišku, valdžia ir dešinieji politikai į tai nė kiek nesureagavo. Savo mokesčių politika vadinamoji centro dešinioji koalicija ir toliau vykdo lietuviškos spaudos naikinimo darbą. Nebeleidžiama ne tik „Kregždutė“, bet ir daugelis kitų leidinių, ir netgi užsieniečių remiamų bendrovių leidiniai. Jeigu valdant A. Brazausko ir G. Kirkilo vyriausybėms mūsų skolos sudarydavo tik 60–70 tūkst. Lt per metus, tai dabar, po naujų mokesčių įvedimo, jos siekia iki 250 tūkst. Lt. Tik gerų žmonių pagalba ir vieno ar kito išeivijos fondo parama sulaiko mus nuo gresiančio bankroto.

Norėdami, kad leidyba nebūtų nuostolinga, būtume priversti laikraščio numerio kainą kelti bent du ar tris kartus, t.y. vienas egzempliorius turėtų kainuoti apie 5 litus. Bet mes negalime taip skriausti mūsų ištikimųjų skaitytojų. Neatrodo, kad lietuviai yra persisotinę krikščioniška spauda – faktiškai Lietuvoje nėra jokio katalikiško laikraščio, vyrauja tik ypač grubi ir kandi antibažnytinė propaganda. Laikraščio išlaidos vienam puslapiui sudaro net 350 litų (trečiadienio numeryje – net 400 lt). Nesunkiai galima paskaičiuoti, kiek mums kainuoja vienos savaitės numerių išleidimas, kai puslapių per savaitę susidaro 24, kartais – 32. Mes negauname jokių pajamų iš reklaminių užsakymų – spaudos banginiams dienraščiams įplaukos už reklamą sudaro apie 2/3 visų pajamų. Katalikų bendruomenė nesupranta, kad laikraščio leidyba yra labai brangi. Mums padedama, kai viena ar kita parapija platina laikraštį, tada išlaidos šiek tiek atsiperka. Tačiau pasitaiko atvejų, kad kai kurių parapijų vadovai dėl savo nesupratimo ar išgirsto piktavališkai sakomo blogo žodžio apie laikraštį ne tik neskatina, bet netgi draudžia platinti laikraštį ir netgi informuoti apie jo buvimą. Tai – sunkiai suvokiama. Lietuvoje yra daugybė atvejų, kad net praktikuojantys katalikai nežino apie 21-erius metus jau einantį katalikišką laikraštį. Žinoma atvejų, kai apie jį žmonės išgirdo tik nuvažiavę į Ameriką, – štai kokia informacijos blokada per tuos metus yra vykdoma Lietuvoje. Todėl mes esame dėkingi tiems Bažnyčiai ir Tautai ištikimiems kunigams ir pasauliečiams parapijose, kurie platina „XXI amžių“. Nesame „parsidavę“ jokiai politinei partijai. Nors daug metų buvome palankūs konservatorių partijai, nepriešiški ir krikščionims demokratams iki visiško jų sužlugdymo. Nei iš vienų, nei iš kitų nesulaukėme jokios paramos, nors dėl atsidavimo tautos reikalams ir patriotinėms idėjoms dažnai būdavome apšaukiami „konservatorių ruporu“. Dešinieji politikai savo gautą kapitalą labiau linkę skirti tik galingiesiems spaudos banginiams (per 2008 metų rinkimus TS-LKD gautas apie 7 mln. litų lėšas skyrė savo reklamai daugiausia „Lietuvos ryte“ ir „Respublikoje“). Kreipėmės į premjerą, siūlydami priimti spaudos nediskriminuojančius įstatymus, kreipėmės ir į kitus dešiniuosius politikus (dėl korektiškumo kol kas neminime jų pavardžių) – jokio atsako, todėl mums veidmainiški atrodo kai kurių jų pasisakymai, kad lietuviai užuot kovoję dėl teisingumo atseit bėga iš Lietuvos. Mes nebėgame, mes siekiame teisingumo, mes pasirengę už jį kovoti, nors ir patirdami skriaudas ir nuoskaudas. Jeigu tokie politikai neatsiliepia net į laikraščio redaktoriaus laišką, tai ką jiems reikš paprastas žmogus? Ar ne todėl ir bėga lietuviai iš tėvynės? Suprantame, kad yra sunki ekonominė-finansinė padėtis, bet kodėl ją taisyti imamasi skurdžiausiųjų sąskaita? Kodėl nepaliečia milijonierių kišenių? Kodėl neįveda progresinių mokesčių? Šią savaitę, minėjome „XXI amžiaus“ 21-erių metų sukaktį. Labai apgailestautina, kad per tuos 21 metus suspėjome įsigyti ne tik draugų ir bičiulių, rėmėjų ir talkininkų, bet ir nedraugų. Jie labai džiaugtųsi, kad „XXI amžius“ būtų sunaikintas. Nedraugai nori įteigti, kad laikraštis yra nereikalingas, jie dėjo ir deda visas savo pastangas, kad laikraštis nustotų egzistuoti. Atlaikėme ne vieną jų puolimą, ne vieną klastingą užmačią. Svarbiausia jų taktika, kai nepavyko fiziškai ir moraliai sunaikinti, dabar yra finansinis žlugdymas, kuris tęsiasi ne tik diskriminacija pasitelkiant Spaudos rėmimo fondą.  

Nuo rugsėjo 7-osios jau pradėjome skaičiuoti 22-uosius leidybos metus. Dabar, būdami sunkioje padėtyje, kreipiamės į jus, brangūs „XXI amžiaus“ skaitytojai, prašydami pagelbėti išlaikyti laikraštį. Kreipiamės į Lietuvoje gyvenančius skaitytojus, prašydami prisidėti prenumerata savo pažįstamiems ar draugams, taip populiarinant laikraštį. Juk daugelis jūsų pripažįsta, kad tai vienas geriausių ir reikalingiausių laikraščių Lietuvoje (tokiems laikraščiams, patiriantiems didžiausią muravjovinį spaudimą iš valdžios pusės, yra sunkiausia išsilaikyti, nes jie neturi pakankamai daug skaitytojų – ne paslaptis, kad visuomenei labiau rūpi bulvariniai laikraščiai). Žinome, kad jūsų geraširdiškumas mums visada gali padėti. Kai kurie iš jūsų mums jau paaukojo po didelę sumą. Esame labai dėkingi. Padeda ir pasaulio lietuviai – ir asmeniškai, ir per fondus. Vilius Bražėnas prieš mirtį mums užrašė dalį savo sutaupytų lėšų. Ačiū jam, nors ir nespėjome deramai padėkoti jam dar esant gyvam. Jeigu kiekvienas iš jūsų paaukotumėte po 50–100 litų, katalikiškas tautinis visuomeninis laikraštis „XXI amžius“ išsilaikytų. Bet pagelbėti reikia labai greitai, nes artėja sutarčių sudarymo su Lietuvos paštu dėl prenumeratos laikas, ir mums reikia planuoti savo galimybes. Kreipiamės ir į visus užsienio skaitytojus, prašydami paremti mus savo aukomis. Aišku, mes neraginame to daryti tų, kurie jau paaukojo, pavyzdžiui, po 500–1000 litų. Kreipiamės į platintojus – padėkite platinti kuo daugiau. Norėtume, kad į platinimą įsijungtų ir nauji platintojai – praneškite mums, jeigu norėtumėte ar galėtumėte savo aplinkoje tai daryti. Aukas geriausiai siųsti tokiais būdais: 1. pervesti į VšĮ „Naujasis amžius“(įm. kodas 135193485) atsiskaitomąją sąskaitą   AB „Swedbank“ Nr. LT747300010002262704; 2. patiems arba per patikimus pažįstamus atvežti į redakciją; 3. Išsiųsti pašto perlaidą adresu: Kazimierui Olišauskui, „XXI amžiaus“ redakcija, a.d. 211, LT – 44003 Kaunas – C. Beje, už pašto perlaidą  reikia mokėti papildomą mokestį.

 Būsime dėkingi už „XXI amžiaus“ sunkios padėties supratimą ir solidarumą su krikščionišku tautiniu laikraščiu.

 „XXI amžiaus“ redakcija

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija