|
Partizanus žudęs enkavėdistas nepasiduoda
Buvęs Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno srities Šakių rajono skyriaus operatyvinis įgaliotinis leitenantas Vytautas Vasiliauskas, kuriam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė dėl esą blogos sveikatos nevykdoma, reikalauja persvarstyti bylą, panaikinti kaltinimus ir paskelbti išteisinamąjį nuosprendį. V. Vasiliauskas jau yra kartą teistas dėl genocido 2004-aisiais teismas jam skyrė 6 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau dėl ligos jį taip pat atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. V. Vasiliauskas nuo 1952 m. rugsėjo 15 d., tarnaudamas sovietų okupacinėje struktūroje Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno srities Šakių rajono skyriuje operatyviniu įgaliotiniu ir žinodamas pagrindinį MGB tikslą fizinį Lietuvos partizanų sunaikinimą pasinaudodamas savo užverbuotų agentų gauta informacija, kad Šakių rajone, Gelgaudiškio valsčiuje, Jankūnų kaime esančioje P. Bindoko sodyboje slapstosi partizanai, 1953 m. kovo 2324 d., nakties metu, veikdamas kartu su Šakių rajone dislokuotais MGB vadais bei kareiviais, siekė nužudyti arba sulaikyti ir deportuoti sodyboje buvusius partizanus. Buvo sužeistas ir suimtas Lietuvos partizanas Tauro apygardos, Žalgirio rinktinės, Vasario 16-sios tėvūnijos partizanas Jonas Būdininkas-Nemiras. J. Būdininkas po suėmimo, 1953 m. liepos 20 d. Lietuvos TSR MGB Vilniaus srities Karinio tribunolo buvo nuteistas 25 metams laisvės atėmimo ir bausmės vykdymui buvo išsiųstas į tuometinės TSRS MGB specialią stovyklą. V. Vasiliauskas neprisipažino kaltu dėl padaryto nusikaltimo, bet neneigė, kad kovojo su partizanais, kuriuos vadino banditais. Buvęs MGB leitenantas tikino, kad buvo nuvažiavęs į sodybą, kurią tuo metu apsupo kariai, ir gąsdindamas ištrėmimu į Sibirą įtikino sodybos šeimininkę pasakyti, ką ji slepia sodybos tvarte. Į pasislėpusį partizaną pradėjo šaudyti kareiviai ir sužeidė. Sužeistą partizaną pristačius į ligoninę, kartu su juo gulėjo, kad nepabėgtų, jį saugantis V. Vasiliauskas ir kartu reikalaudavo išduoti kitą partizaną Plutoną. Po kelių dienų, atvykus Kauno saugumo valdybos darbuotojams ir atvežus viršininko raštišką nurodymą, Nemirą perdavė jiems. V. Vasiliauskas aiškino, kad J. Būdininkas esą nebuvo genocido auka, nes jis buvo kovotojas už Lietuvos laisvę ir karinių organizuotų grupuočių dalyvis, o kovotojai už laisvę nelaikytini genocido aukomis, kadangi jie buvo kariškiai. Pamokytas advokatų, V. Vasiliauskas taip pat tikino, kad nepažeidė karo taisyklių ir elgesio su karo belaisviais nuostatų, todėl yra nekaltas.
© 2011 XXI amžius
|