Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kaune pristatyta M. Remienės knyga

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Marija Remienė pristatė naują savo knygą „JAV lietuvių kultūros keliuose“. Kairėje – Kultūros ministerijos Regionų skyriaus vedėja Irena Seliukaitė

Rugsėjo 29-ąją į Maironio lietuvių literatūros muziejų susirinkę kauniečiai džiaugsmingai priėmė JAV gyvenančią lietuvę Mariją Remienę – ji pristatė naujai išleistą savo knygą „JAV lietuvių kultūros keliuose“. Šią knygą, sudarytą iš įvairių autorių straipsnių, aprašančių M. Remienės indėlį į išeivijos kultūrinį gyvenimą bei jos organizacinius talentus pirmiausia vertino muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, apibūdindama autorę kaip vieną labiausiai prisidėjusių prie Amerikoje gyvenančių tautiečių kultūros puoselėjimo. Maloniai apie M. Remienę atsiliepęs ir ištraukas iš knygos skaitęs Kauno valstybinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas pirmiausia perskaitė apie ją straipsnį iš „XXI amžiaus“, o vėliau – knygos įžangoje įrašytą Bernardo Brazdžionio laišką, taip pat M. Remienės kalbą, sakytą prieš dvejus metus įteikiant J. Basanavičiaus premiją. Kultūros ministerijos Regionų skyriaus vedėja Irena Seliukaitė pasakojo apie įteiktus apdovanojimus M. Remienei, sakė, kad ji vadinama išeivijos kultūros ministre, papasakojo, kaip 1944 metais nuo naujos okupacijos bėgantys tautiečiai ginčijosi: imti ar neimti lietpaltį ar kitą „nelabai svarbų“ daiktą, ir nutardavo – imti neverta, nes išvažiuoja tik dviems savaitėms. Ministerijos atstovė pasakojo, kaip Vokietijoje, Hanau stovykloje, kur ilgokai gyveno ir „pabėgėlė“ M. Remienė, buvo skaitomos knygos iš ten atsidūrusios Kybartų gimnazijos bibliotekos. Vėliau ta biblioteka stebuklo dėka pateko į Ameriką, o neseniai, 2005 metais, vėl grįžo į Lietuvą, tiesa, ne į Kybartų gimnaziją, kurios jau nebėra, bet į Paežeriuose įsikūrusį Vilkaviškio krašto muziejų. Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė taip pat įvertino M. Remienės knygą, į kurią tilpo 60 metų, paaukotų lietuvybei. V. Paplauskienė pasidalino žinia, kad poeto Maironio gimimo 150 metų jubiliejaus proga į Lietuvą iš Čikagoje leidžiamo laikraščio „Draugas“ būstinės atvežtas lietuvių tautos dainiaus Maironio portretas. Šį kūrinį 1924 metais nutapė dailininkas Jonas Šileika. Prieš kelias dienas M. Remienė paveikslo reprodukcijas padovanojo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui ir Lietuvos rašytojų sąjungai. J. Šileikos sukurto Maironio paveikslo originalas perduotas Maironio literatūros muziejui. V. Paplauskienė pasidalino įspūdžiais iš kelionės po Ameriką, kur ją globojo.

Vakaro viešnia M. Remienė pasakojo, kaip jos kartos išeiviai išlaikė lietuvybę ir kuo jie skiriasi nuo dabartinių emigrantų. Senieji emigrantai, Pensilvanijos angliakasiai, būdami beraščiai, pastatė 13 bažnyčių Čikagoje, antrosios emigracijos bangos lietuviai jas išlaikė, tačiau dabar Čikagoje išliko tik trys lietuviškos bažnyčios – naujieji imigrantai į jas nebeeina ir jų išlikimu nesirūpina. Susivienyti lietuviams Amerikoje padėjo Marijonų leisti pradėtas laikraštis „Draugas“. Dabar jau 102 metus skaičiuojantis laikraštis išgyvena krizę – nuolat, tiesiog kas savaitę, mažėja skaitytojų. Laikraščio (beje, perpus suretinusio periodiškumą ir apimtį) skaityti nenori naujai atvykusieji, nes jau po penkių – šešių metų jaučiasi ne lietuviais, o amerikiečiais. „Kaip tai skiriasi nuo mūsų emigracijos bangos, kurie save laikėme lietuviais ir po 60 metų, nors ir gyvenančiais Amerikoje. Mes išsaugojome bažnyčias, mes leidome „Draugą“, aplink kurį būrėsi lietuviai – be jo nebūtų net kvietimų ar skelbimų įsteigti organizaciją, bet kokį sambūrį, bet kokį chorą“, – sakė M. Remienė. Ji ir kiti vakaro kalbėtojai vardijo tuos dainininkus ir kultūros veikėjus, kurie jos, kaip JAV LB Kultūros tarybos pirmininkės, rūpesčiu ir kvietimu lankėsi JAV. Tai ir Egidijus Stancikas, ir Virginija Kochanskytė, ir Petras Venclova, ir Olita Dautartaitė, ir Vladimiras Prudnikovas, ir partizanų ir tremtinių vyrų ansamblis „Girių aidas“ bei daugelis kitų.

Knygos autorę sveikino LLKS atstovas, „Girių aido“ dainininkas Vytautas Balsys, 1941 metų tremtinys Mindaugas Babonas, savo ryškiomis „maironiškomis“ patriotinėmis eilėmis praskaidrinęs vakaro dalyvių sielas, O. Dautartaitė, kiti renginio dalyviai. M. Remienė atsakinėjo į klausimus ir dar ilgai pasirašinėjo autografus įsigytose knygose.

M. Remienės knygos pristatymo renginiai prieš tai dar vyko Vilniaus paveikslų galerijoje ir Musninkuose.

Autorės nuotrauka

© 2011 „XXI amžius“