Kultūros zona

Atmintis

Kauniečiai prisiminė Julių Viktorą Kaupą

Greta Juškaitytė,

Kauno „Aušros“ gimnazijos 3 gimn. klasės mokinė

 Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko išeivių rašytojo, literatūros kritiko bei medicinos daktaro Juliaus Viktoro Kaupo (1920–1964)  atminimo vakaras. Jame dalyvavo rašytojo žmona Dalia Galaunytė-Kaupienė-Augūnienė, sūnus Algis su žmona Ann, literatūrologė dr. Laimutė Adomavičienė ir Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Paplauskienė. Vėliau Lėlių teatro aktoriai vaidino spektaklį pagal rašytojo pasaką „Daktaras Kripštukas pragare“. Buvo nepaprastas vakaras, prisimenant vieną svarbiausių lietuvių išeivijos rašytojų.

Julius Kaupas – vienas įdomiausių žemininkų ir lankininkų kartos rašytojų. Pagal profesiją gydytojas psichiatras per savo neilgą gyvenimą pasireiškė kaip novelistas, pasakų autorius, eseistas ir literatūros kritikas. 1944 m. jis pasitraukė į Vokietiją, nuo 1950 m. iki mirties gyveno Amerikoje. Rašytojas kovojo už tiesą, nemėgo keršto ir pavydo. Labiausiai bijojo suvienodėti, patekti į pilką masę. Jo gyvenimo motto buvo šypsotis ir į viską žiūrėti blaiviai. Poetė Zinaida Nagytė jį vadino saulės spinduliu. Nors buvo sunku, nes buvo pokario laikotarpis, rašytojas išliko optimistas. J. V. Kaupas rašė pasakas, kurių pagrindinis kūrimo principas – fantazijos ir realybės dermė. Daugiausia parašė pasakų apie Kaune vykstančius nepaprastus dalykus su tikroviškomis detalėmis. Keletas garsiausių pasakų apie gimtąjį miestą: „Įžangos žodis“, „Kaip velnias juodauodegis blogais keliais nuėjo“, „Daktaras Kripštukas pragare“ ir dar daug kitų. Pasakomis autorius susižavėjo dar vaikystėje, kai lietingais vakarais jiedu su broliu Algiu atsiguldavo į lovą, ir jis sekdavo pasakas. Rašytojas turėjo lakią vaizduotę ir ją lavino nuo pat vaikystės.

J. V. Kaupo sūnus Algis su savo žmona Ann gyvena Amerikoje, Kalifornijoje, ir šia ypatinga proga – pagerbiant tėvelio atminimą – atvyko į Lietuvą. Jis buvo labai dėkingas, kad daug žmonių susirinko paminėti jo tėvelį. Iki dabar su šypsena veide prisimena, kaip plaukė į Ameriką, visi vyrai bei moterys žiūrėjo Čarlio Čaplino filmą, į laivą smarkiai trenkėsi banga ir visus nubloškė, o jis, vaikas, pamanė, jog čia specialieji efektai, ir pradėjo garsiai kvatoti. Tai vienas iš daugelio giliai įsirėžusių atsiminimų iš kelionės į naujuosius namus. Nors visą laiką gyveno svetur, Algis sakė: „Smagu įsivaizduoti pasakas tikrovėje“.

J. V. Kaupą ir jo sūnų siejo labai artimi santykiai. Algis pasakoja, kaip kiekvieną sekmadienį atsisėdę ant kilimo su tėveliu skaitydavo komiksus. Jis apsirengdavo kaip „Goofy“, didelis šuo iš animacinių filmukų, o Algis – „Mikimauzu“. Poetas mėgo džiazą, klasikinę muziką, jis su sūnumi dažnai lankydavosi plokštelių parduotuvėse. Nepaprasti ryšiai Julių Viktorą Kaupą siejo su poetu Henriku Nagiu, literatūros kritiku bei vertėju, poetu Alfonsu Nyka-Niliūnu. Juos visi vadindavo trimis muškietininkais.

Kauniečiai džiaugėsi, kad rašytojo žmona, sūnus, marti apsilankė Lietuvoje, atvežė prisiminimų iš ten, tolimosios Amerikos. Mums, jauniems žmonėms, toks žygis atrodo kaip aukojimasis ar savo tėvų noro įprasminimas. Gal rašytojo šeima atvežė dalelę šilumos iš tų laikų, kai dar Julius Viktoras Kaupas ilgėjosi Lietuvos…

© 2011 „XXI amžius“