2011 m. spalio 14 d.
Nr. 74
(1954)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Seime atsiras homoseksualams palankūs įstatymai

Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo įstatymo projektą, kuriuo sudaroma sąlyga poroms teisiškai įtvirtinti bendrą gyvenimą arba partnerystę. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo priimtą  prieštaringą šeimos koncepciją, pateiktame įstatymo projekte nenurodoma, kad įstatymas būtų skirtas reguliuoti tik vyro ir moters bendrą gyvenimą nesusituokus, o aiškinamajame rašte užsimenama, jog Strasbūro teismas 2003 m. yra konstatavęs, kad teisę į šeimos gyvenimą turi tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų šeimos. Remiantis teisės akto projektu, partnerystę sudaryti galėtų ne jaunesni nei aštuoniolikos metų žmonės, abu jie turi būti veiksnūs ir negali būti sudarę kitos partnerystės. Partneriams būtų išduodamas partnerystės liudijimas, tačiau bet kokiu atveju partnerystė netaptų santuokos atitikmeniu ir turėtų ypatingas teises lyginant su dabar priimtomis – ji būtų lengviau nutraukiama, partnerių pavardės būtų nevienodos, liktų skirtingas ir partnerių turtinių santykių reglamentavimas: nebūtų partnerių tarpusavio išlaikymo pareigos nutraukus partnerystę, paveldėti turtą būtų galima tik testamentu. Pavyzdžiui, nutraukti partnerystę būtų galima bendru arba vienasmeniu pareiškimu, kurį patvirtina notaras, tik svarbu, kad apie planus palikti partnerį kitas asmuo būtų įspėtas per notarą prieš du mėnesius, partneriams nebūtų taikoma ir tėvystės prezumpcija. Tai reiškia, kad gimus vaikui tėvas turėtų pripažinti vaiką, arba tėvystė turėtų būti nustatoma pagal įstatymus, tačiau partneriai negalėtų įsivaikinti ir negalėtų pasirinkti savo porininko pavardės. Tokiu būdu A. M. Pavilionienės siūlomas įstatymas atveria kelius į „palengvintą“ šeimos formą, kurią savo sprendimu patvirtino Konstitucinis Teismas – šeimą galima sudaryti „emociniu“ ryšiu.   


Apie ministrų turtą

„Valstybės žinių“ interneto svetainėje paviešintoje kasmetinėje turto deklaracijų ataskaitoje duomenys rodo, kad Lietuvos politikai nėra skurstantys žmonės.

Premjero Andriaus Kubiliaus turtas šiuo metu sudaro beveik 622,5 tūkst. Lt. Dar apie 30 tūkst. litų vertas turtas priklauso A. Kubiliaus žmonai Rasai Kubilienei. Palyginus su praėjusių metų turto deklaracijų duomenimis, premjero ir jo žmonos turtas iš esmės nepakito.


Šeima – įstatymų gniaužtuose

Linas ŠALNA

Rugsėjo 28-ąją Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad 2008 m. birželio 3 d. Seimo priimta Valstybinė šeimos politikos koncepcija, įtvirtinusi tik santuokos pagrindu sukurtas šeimas, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. KT teigia, kad nors santuoka yra „vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti“ ir yra „istoriškai susiklostęs modelis, neabejotinai turįs išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą“, tačiau „tai nereiškia, kad pagal Konstituciją nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos“. Pasak Konstitucinio Teismo, Seimas, Šeimos politikos koncepcijoje įtvirtinęs darnios, daugiavaikės, išplėstinės, krizę išgyvenančios, nepilnos, socialinės rizikos šeimos ir apskritai šeimos sąvokas, pagal kurias šeima laikomi tik susituokę ar buvę susituokę vyras ir moteris bei jų vaikai ar įvaikiai, sudarė prielaidas nesaugoti ir neginti kitų šeimos santykių – pavyzdžiui, niekada nesusituokusių vyro ir moters bei jų vaikų ar įvaikių. Anot KT, vyro ir moters bendras gyvenimas, grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas taip pat atspindi konstitucinę šeimos sampratą, taigi svarbiausia – santykių turinys, o ne jų išraiškos forma. Dėl šios priežasties valstybė privalo taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų jokių prielaidų diskriminuoti santuokos neįregistravusių vyrų ir moterų, jų vaikų ar įvaikių. Taigi KT nuomone, „Seimas nesilaikė iš Konstitucijos kylančios šeimos, kaip konstitucinės vertybės, kuri gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, sampratos“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija