Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Paminėtas Lietuvos laisvės armijos jubiliejus                 

Irena Montvydaitė-Giedraitienė

Prie paminklo, skirto Lietuvos laisvės armijai Plateliuose, kalba mons. Alfonsas Svarinskas

Rusėjo 15–17 dienomis Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungai bendradarbiaujant su LR Krašto apsaugos ministerija buvo surengtas Lietuvos laisvės armijos (LLA)  70-mečio jubiliejus paminėjimas. Kai Lietuva okupacijų metais prarado nepriklausomybę ir kariuomenę, kovai prieš okupacijas kūrėsi įvairios pasipriešinimo organizacijos. 1941 m. Vilniuje, Gedimino pilyje, prisiekė Lietuvos karininkai, atsargos vyr. leitenanto Kazio Veverskio iniciatyva   buvo sudarytas pirmas štabas. Taip buvo įkurta Lietuvos laisvės armija – slapta, politinė, karinė organizacija – Lietuvos kariuomenė pogrindyje. Artėjant antrajai sovietų okupacijai tapo didžiausia pasipriešinimo organizacija, palikusia ryškų pėdsaką pokario rezistencijoje ir padėjusia pagrindus visam partizaniniam karui. Pagal istorikų teigimus, Lietuva galutinai kariuomenės neteko 1953 metais kartu su žūtimis vadų, kovas prieš okupantus pradėjusių  LLA gretose1944–1945 metais.

Praėjus penkiolikai nepriklausomybės metų, atkurta Lietuvos laisvės armija tapo visuomenine organizacija – Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjunga. Šios idėjos autoriai buvo Vytautas Urbikas (dabar jau išėjęs į Amžinąjį poilsį) ir dabartinis Plungės rajono meras Albinas Klimas. Atkūrimo konferencijos metu organizacijos pirmininke išrinkta buvusio LLA nario, būrio vado, vėliau tapusio ilgamečiu Žemaičių apygardos vadu, dukra LLKS narė Irena Montvydaitė-Giedraitienė, pirmininkės pavaduotoju – Albinas Klimas.

Artėjant antrajai sovietinei okupacijai, 1944 m. rugpjūčio mėn. Platelių miškuose veikė LLA „Vanagų“ karinės taktikos mokymo stovykla.

Tai buvo partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės  funkcijas, kariaujantys pozicinį ar partizaninį karą. Platelių miestelyje pastatytas pirmasis paminklas Lietuvos laisvės armijai yra vienintelis visoje Lietuvoje, 2004 metais rugpjūčio mėnesį pašventintas minint LLA karinės stovyklos 60 metų jubiliejų. Čia atkurtos Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos organizacijos iniciatyva šiemet surengtas jau ketvirtas šventinis minėjimas: 2006 m. LLA 65  metų jubiliejus, 2009 m. „Vanagų“ 65-mečio jubiliejus, o 2011 metais LLA 70-mečio įkūrimo jubiliejus.

Rugsėjo 15 d. (ketvirtadienį) 17 val. Plungės viešojoje bibliotekoje vyko knygos pristatymas „Lietuvos laisvės armijos kovos Žemaitijoje“ antrosios dalies pristatymas. Knyga sudaryta  LLA sąjungos pirmininkės Irenos Montvydaitės-Giedraitienės. Lėšos knygos spausdinimui  suaukotos patriotiškumą palaikančių Lietuvos gyventojų. Knyga skiriama  Lietuvos laisvės armijos 70-mečio jubiliejui. Pristatant knygą buvo paminėta, kad knygoje daug vietos skirta Lietuvos partizanų  Žemaičių apygardos vadui, LLA  būrio Varnių valsčiuje organizatoriui Vladui Montvydui-Žemaičiui 100 metų jubiliejaus proga.  Bibliotekoje veikė nuotraukų paroda „ Lietuviai žaidžia krepšinį lageriuose ir tremtyje“.

Rugsėjo 16 d. (penktadienį) 17 val. Plateliuose dvaro svirne-muziejuje vyko konferencija LLA tema. Pranešimus skaitė teisininkė dr. Zita Sličytė ir rezistencijos tyrimo centro vyr. specialistas Darius Juodis. Dvaro svirne-muziejuje veikė genocido aukų muziejaus sudaryta ekspozicija, dokumentinė paroda „Karas po karo“. Iš nuotraukų į mus žvelgė jauni kovotojai, buvę LLA kariai, partizanai, atidavę gyvybę, kad mes šiandien galėtume džiaugtis laisve. Taip pat parodoje iš nuotraukų buvo galima susipažinti su Lietuvos kariuomenės skiriamaisiais ženklais.

Rugsėjo 17 d. (šeštadienio) rytą į seniausią Žemaitijos bažnyčią Plateliuose iš visos šalies rinkosi Lietuvos laisvės armijos veteranai, kariai, šauliai, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyviai, visi, kam brangi Tėvynės nepriklausomybė. Prieš altorių išsirikiavo vėliavų miškas. Šv. Mišias aukojo mons. Alfonsas Svarinskas, koncelebravo trys kunigai. Giedojo Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčios choras (vadovas maestro Gediminas Purlys). Šv. Mišiose kartu dalyvavo Karinių jūrų pajėgų orkestras (vadovas Pranciškus Memėnas).

Renginio dalyviai, pasimeldę už žuvusiuosius dėl Lietuvos laisvės, orkestro lydimi nuvyko į Platelių miestelio centrą prie paminklo, skirto Lietuvos laisvės armijai. LLA 70-mečio jubiliejui skirtame mitinge kalbėjo 1943–1944 metų LLA Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys, atkurtos Prisikėlimo apygardos partizanų vadas, 1944 m. LLA narys Juozas Mocius, Dimisijos pulkininkas Leonas Laurinskas ir kiti.

Už Tėvynę Lietuvą, už žuvusiuosius, už Lietuvos laisvės armiją nuaidėjo salvės. Genocido ir rezistencijos  centro vyr specialistas Darius Juodis apibūdino LLA veiklą ir jos ištakas. LLA sąjungos pirmininkė Irena Giedraitienė  perskaitė sveikinimą renginio dalyviams, atsiųstą Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės, Lietuvos Respublikos Seimo narės, negalėjusios dalyvauti renginyje.

LR Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienes patarėjas Edvardas Strončikas įteikė LR Krašto apsaugos ministrės Padėkos raštus už LLA paaukotus jaunystės metus dėl tėvynės laisvės 1944–1945 metų LLA kariams, iškentusiems sovietinių enkavedistų tardymus, lagerius, Sibiro šalčius. Likimas lėmė, kad šiandien jie  gyvenimo saulėlydžio dienomis gali džiaugtis laisva, saulėta Tėvynės padange. Padėkos įteiktos Alfredui Dauginiui, gyv. Telšių rajone, Platelių karinės stovyklos mokymų dalyviui; Jurgiui Urniežiui gyv Panevėžyje, Platelių karinės stovyklos mokymų dalyviui, Vlado Montvydo-Žemaičio LLA būrio partizanui; Juozui Bičkūnui, gyv. Panevėžyje, 1944 metų buvusiam Darbėnų LLA kuopos vadui; Vytautui Voroneckui, gyv. Gargžduose, buvusiam 1944–1945 m. LLA Žemaičių legiono Telšių kuopos štabo adjutantui, nuo 15 metų patyrusiam tardymų kančias ir Sibiro šalčius. Iškilmingo mitingo metu tylos minute pagerbę žuvusiuosius renginio dalyviai, lydimi Karinių jūrų pajėgų orkestro, nuvyko prie Platelių ežero. Čia klausėsi Platelių meno mokyklos ir Plungės kultūros centro šokių ir dainų  ansamblio „Suvartukas“ koncerto, bendravo, vaišinosi  kareiviška koše.

Plungės rajonas

© 2011 „XXI amžius“